PROFESINĖS PRAKTIKOS ATASKAITA
Notarų biuras
Visos profesinės praktikos metu turėjau galimybę susipažinti su notarų veiklą
reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais (Lietuvos Respublikos notariato įstatymu,
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymais, Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos)
kodeksu), taip pat su visais kitais notarinėje praktikoje taikomais Lietuvos Respublikos įstatymais
(Lietuvos Respublikos civilniu kodeksu, Mokesčių administravimo įstatymu, Gyventojų pajamų
mokesčio įstatymu, Pelno mokesčio įstatymu,), teismų praktika, Teisingumo ministro įsakymais bei
kitais reikalingais teisės aktais.
Notaras - valstybės įgaliotas asmuo, kuris užtikrina, jog civiliniuose teisiniuose santykiuose
nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Remiantis Notariato įstatymo 3 straipsniu, dirbti tokio
pobūdžio teisinį darbą asmuo turi teisę tik būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, turintis aukštąjį
universitetinį išsilavinimą, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs kandidatu į notarus ir išlaikęs
notaro kvalifikacinį egzaminą arba jeigu jis yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar
habilituotas daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą
ir atliko ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką. Asmuo taip pat turi būti nepriekaištingos
reputacijos, ne vyresnis kaip 65 metų, laimėjęs viešą konkursą eiti notaro pareigas, neturėti
sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Verta paminėti, jog notarų darbas yra
grindžiamas tokiais principais kaip notarų nepriklausomumas, objektyvumas, notarinių veiksmų
atlikimo slaptumo bei asmeninės notarų atsakomybės. Notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami
valstybinės valdžios ar šalių reikalavimų, jie paklūsta tik įstatymams, o kadangi mūsų valstybėje yra
stengiamasi kiekvienam šios teisės srities atstovui garantuoti pakankamą klientų skaičių bei išvengti
nesąžiningos konkurencijos ar galimų įstatymų pažeidimų, notarų vietų skaičius mūsų šalyje yra
ribojamas (šiuo metu dirba 227 notarai). Kalbant apie notarinių veiksmų atlikimo slaptumo
principą, derėtų paminėti, jog jis yra taikomas ne tik pačiam notarui, bet ir visiems notarinio biuro
darbuotojams nuo konsultanto iki netgi valytojo, taigi yra draudžiama atskleisti kliento vardą,
pavardę ar net patį lankymosi faktą. Kadangi valstybė suteikia notarui nemažą pasitikėjimą, tai yra
pasitiki, jog visos tarp šalių sudaromos sutartys yra teisėtos ir sudarytos be jokių valios suvaržymų,
tai notarui Lietuvoje yra numatyta atsakomybė, jog jis atsako už savo, savo atstovo ir notaro biuro
darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą asmenims, vykdant notaro profesinę veiklą, o tam, jog
kiltų tokia civilinė atsakomybė yra reikalingos keturios sąlyogos, tokios kaip žala, neteisėti
veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė. Įstatyme taip yra numatytos ir notarų administracinės,
drausminės ar net baudžiamosios atsakomybės. Iš čia matome, jog šis darbas iš tiesų reikalauja
sąžiningumo, atidos ir susikaupimo, nes už bet kokį pažeidimą turės būti atsakyta.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!