Rytis Daraškevičius ,,Norų išvarginti". Užduotys

Ištrauka

Rytis Daraškevičius
NORŲ IŠVARGINTI

Šiame pro šalį lekiančiame pasaulyje visi daugiau ar mažiau rizikuojame. Ieškome aštrių potyrių,
svaigstame nuo kiekvieno išsiskiriančio adrenalino lašo. Vieniems užtenka smarkiau spustelti
greičio pedalą, antri veržiasi ore atlikti mirties kilpą, treti kiek išgalėdami neria gilyn į vandenynų
gelmes ar dalyvauja „akvariumuose“. Kartais adrenalino poreikį patenkiname stebėdami
rizikuojant kitus: žydruosiuose ekranuose, teatro ir Seimo scenose ar sporto halėje. Kaip ant kranto
išmesta žuvis trokšta vandens, trokštame sensacijų ir negalime atitraukti akių nuo griūvančių
dangoraižių vaizdų. Mitinguose skanduojame: „karui ne“, o paskui godžiai ryjame žinias apie
kiekvieną numuštą lėktuvą. Skaičiuojame, kiek kuri pusė patyrė aukų. Įdomu. Žinoma, kol
nepraneša, kad tavo tikras brolis užlipo ant minos ir likusias dienas praleis invalido vežimėlyje.
Dar kiti imituoja karą, banko apiplėšimą, nuotykius, lenktynes, seksą, žūtbūtinę kovą žaisdami
kompiuterinius žaidimus. Šiandien virtuali realybė suteikia šansą atsidurti rolėje to, kuriuo norį
būti neprisipažintume sau net ir atviriausiomis valandėlėmis. Kartą, prie anevėžio „susitranzavau“
vokietį programuotoją, kuris patikino, kad šiuo metu egzistuojanti kompiuterinė realybė tik
menkas šešėlis tos, kuri jau sukurta ir ateityje bus įdiegta. Jis prisipažino, kad šiandien virtualios
technologijos gali padėti įgyvendinti ir gašliausias svajones – pavyzdžiui, išprievartauti. Realybėje
jis to sau niekada neleistų. Tačiau mačiau, kaip ištįso jo veidas paklausus, ar jis džiaugsis, kai
tokius žaidimus pradės žaisti du mažamečiai jo vaikai.
VARTOTOJŲ VISUOMENĖ
„Dar visai neseniai buvę gamintojų visuomene, šiandien esame vartotojų visuomenė“, – skelbia
filosofas Zygmuntas Baumanas savo knygoje „Globalizacija“. Vartotojai – godžiai vartojantys ne
tik produktus, daiktus, bet ir reginius, potyrius, žinias. Žmonės vartojo visais laikais, tačiau
šiandien dažnai nebeaišku: ar vartojame, kad išgyventume, ar gyvename, kad vartotume.
Vartojimas tapo savotišku, jaudinančiu, adrenaliną išskiriančiu veiksmu. Trokštama ne pačių
daiktų kiek naujų neregėtų pojūčių keliamo jaudulio. Visuomenėje, kur ekonominis augimas –
bene svarbiausias veiksnys, mes privalome vartoti, nes taip skatiname gamybą ir BVP. „Idealiu
atveju vartotojas neturi į nieką tvirtai įsikibti; niekas neturi priversti mūsų įsipareigoti iki mirtis
mus išskirs; jokie poreikiai nelaikytini visiškai patenkintais, jokie troškimai – galutiniais“. Turbūt
ne vienam yra kilusi paranojiška mintis, kad mus kažkas valdo, kad visi šokame pagal kažkokios
išpurtusių turtuolių, juodųjų genijų-architektų šutvės dūdelę. To paties Z. Baumano žodžiai gali tik
sustiprinti šias hipotezes: „Norint padidinti gebėjimą vartoti, negalima leisti vartotojams nė
akimirką pailsėti. Jie neturi sudėti bluosto, visad turi būti budrūs, nuolatos vis iš naujo gundomi,
kitaip tariant, jų būsena turi būti nesilpnėjantis jaudulys ir sykiu nuolatinis įtarumas bei
nepasitenkinimas. Įvairūs jaukai, kurie patraukia dėmesį, turi stiprinti įtarumą ir sykiu žadėti
ištraukti iš nepasitenkinimo būsenos“. Reklamos žada: „… jums padės“, „… tau patiks“, „…
įsigyk ir būsi geriausias“. Argi mums leidžia atsikvėpti? Norite įsitikinti? Apsidairykite: visur žiba
kalėdinį pirkimo vajų pranešančios lemputės. Tačiau joms užgesus atokvėpis bus trumpas.
Vitrinose sumirgės Valentino dienos širdys, po jų velykiniai margučiai… Kažkas elgiasi su mumis
nesąžiningai? Ne. Nes kiekvienas iš mūsų bet kurią akimirką turi teisę ištarti: „ne“. Kiekvienas gali
ar net turi už regimybių šydo įžvelgti tikrąsias, esmines vertybes. Kaip giliai iliuzijų pasaulyje
gyvename ir kur yra tikroji realybė – priklauso tik nuo mūsų.

KARTELĖ KYLA
Beje, kartelė nuolat kyla. Šiandien patyręs 10 sekundžių laisvo kritimo,...