Nevyriausybinių organizacijų veiklos pagrindai ir teisiniai principai

Ištrauka

Įvadas

Demokratinėje visuomenėje yra išskiriami trys sektoriai: viešasis, privatusis ir
visuomeninis. Viešasis sektorius tenkina valdymo interesus, privatusis, arba kitaip verslo,
privačiuosius, o visuomeninis- visuomeninius. Dar kitaip pastarasis vadinamas
nevyriausybiniu sektoriumi ir yra siejamas su ne pelno siekiančiomis organizacijomis. Būtent
tokių organizacijų steigimas ir veikla bus aptarinėjama šiame rašto darbe.
Nors ši sritis yra ir dar turbūt ilgai bus tobulinama, ją reglamentuojantys teisės aktai
dar ilgai bus tikslinami, aš pabandysiu atsakyti į mano temą liečiančius klausimus
remdamasi dabar egzistuojančiomis teisės normomis. Taigi, mano rašto darbo tikslas yra
atskleisti nevyriausybinių organizacijų veiklos pagrindus, teisinius principus.
Šiame rašto darbe aptariami tokie svarbiausi klausimai:
Nevyriausybinių organizacijų vieta šiuolaikinėje visuomenėje;
Jų atliekamos funkcijos ir įtaka viešosios politikos kūrimui;
Nevyriausybinėms organizacijoms būdingi požymiai;
Pagrindiniai konstituciniai principai, kuriais remiasi NVO;
NVO reglamentuojantys teisės aktai;
Jų veiklos principai bendrai ir atskirai paėmus;
Aktuali NVO problematika;
Dabartiniai NVO įstatymų projektai.
Kadangi, kaip jau minėjau, su nevyriausybinėmis organizacijomis susiduriame
kiekviename žingsnyje, tai rašydama darbą naudosiuos teisės aktais, savo žiniomis, taip pat
laikraščių straipsniais, įtakingų žmonių nuomonėmis.

Dėstymas
Modernizuodamasi Lietuva išgyvena gilių socialinių ir kultūrinių permainų
laikotarpį. Kad gyvenimas virstų visaverčiu nepakanka įstoti į NATO ar Europos Sąjungą.
Dar reikia įvykdyti esmines reformas šalies teisinėje, administracinėje, ūkinėje ir kitose
srityse. Vienas iš svarbiausių atviros visuomenės bruožų- nevyriausybinių organizacijų
gausa. Tai savanoriškos organizacijos, įsteigtos pačių piliečių iniciatyva( būtent
pavadinimas ir pabrėžia, kad tai ne valdžios iniciatyvos rezultatas), kurios stengiasi gerinti
gyvenimo sąlygas, skleidžia savo idėjas ir interesus. Tai pilietinė visuomenė, kuri apima
šeimas, bažnyčias, įvairius savanoriškus sambūrius, visuomeninius judėjimus. Jai įvardyti
dažnai vartojama trečiojo sektoriaus sąvoka, kuri kasdienėje kalboje gali reikšti ir
savanoriškas draugijas, socialinius judėjimus, ir žiniasklaidą.