NVO indeksas Bulgarijoje

Ištrauka

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ (NVO) TVARUMO INDEKSAS BULGARIJOJE

Mano pranešimo tikslas yra trumpai pristatyti, kas tai yra Nevyriausybinių organizacijų
(NVO) tvarumo indeksas, ką jis parodo ir kaip skaičiuojamas bei supažindinti Jus su NVO situacija
ir tvarumo indeksu Bulgarijoje.
Bulgarija yra viena skurdžiausių Europos sąjungos šalių ir kartais pasigirsta kalbos, kad į ES
ši šalis buvo priimta per anksti. Bulgarijai kaip ir daugumai posovietinių valstybių yra būdingos tam
tikros problemos: demokratijos stoka, organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos lygis, nepalankios
verslui sąlygos, žemas pragyvenimo lygis, didelė atskirtis tarp didžiausias ir mažiausias pajamas
gaunančių gyventojų, menkais išvystytos švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos. Tai atsispindi ir
vertinant pilietinės visuomenės išsivystymo lygį bei NVO padėtį.
Labai supaprastintai galima sakyti, kad NVO tvarumo indeksas parodo NVO padėtį, stiprumą
ir daromą įtaką valstybėje. NVO tvarumo indeksas yra pagrindinė priemonė pilietinės visuomenės
vystymuisi vertinti. Indeksu tiriama bendra pilietinės visuomenės padėtis, daugiausia dėmesio
skiriant NVO teisinei aplinkai, organizaciniams gebėjimams, finansiniam tvarumui, atstovavimui
interesams, paslaugų teikimui, infrastruktūrai ir viešajam įvaizdžiui. Kiekviena sritis vertinama nuo
1 iki 7 punktų, kai 1 reiškia labai aukštą lygmenį, o 7 – žemiausią.
2013 m. Bulgarija pagal NVO tvarumo indeksą buvo įvertinta vidutiniškai – 3,3 taškais
(skalėje nuo 1 iki 7, kuomet 1 yra didžiausias tvarumas) ir buvo 9-oje vietoje iš 29 centrinės ir rytų
Europos bei artimosios Azijos (ataskaitoje minima Eurazija) valstybių. Tarp visų ES šalių Bulgarija
liko priešpaskutinė pagal NVO tvarumo indeksą, kuris prastesnis buvo tik Slovėnijoje. Kad būtų
lengviau įsivaizduoti, palyginimui galima matyti, kad Lietuvoje NVO tvarumo indeksas 2013 m.
buvo 2,7, t.y. 0,6 punkto geresnis. Lyginant su praėjusiais, t.y. 2012 m., NVO tvarumo indeksas
Bulgarijoje nepakito (1 pav.). Tai rodo, kad nevyriausybinių organizacijų situacija realiai
nepasikeitė. Vertinant tai, kad šis indeksas yra vienas žemiausių Europos sąjungoje, pokyčių
nebuvimas šioje srityje nėra sveikintinas, nes per metus laiko nepasiektas joks progresas.
Pagrindinės įvardijamos aplinkybės, nulėmusios NVO tvarumo indekso stagnaciją 2013 m. –
piliečių protestai dėl pasikeitusios valdžios ir vykdomų reformų, išankstiniai parlamento rinkimai.
Kai kurios nevyriausybinės organizacijos atsisakė dialogo su naująja valdžia, todėl valdžios
institucijos pradėjo tyrimus dėl šių organizacijų teisėtumo, finansinių srautų teisėtumo ir taip
padidino įtampą tarp piliečių ir valdžios atstovų.
Kalbant apie atskirus indekso kriterijus pagerėjimas, lyginant su 2012 m., nustatytas
organizacinių gebėjimų, finansinio tvarumo ir infrastruktūros srityse. Tačiau prasčiau įvertinti
teisinė aplinka, atstovavimas interesams ir viešoji nuomonė (arba įvaizdis) (2 pav.). Apie kiekvieną
iš kriterijų pakalbėsime atskirai.