Nevyriausybinio ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas Ukrainos karo pabėgėlių krizės metu

Ištrauka

VIEŠOSIOS POLITIKOS ANALIZĖS MAGISTRO PROGRAMA
Nevyriausybinio ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas Ukrainos karo pabėgėlių krizės metu
Magistro darbas

Turinys
ĮVADAS 6
1. TEORINĖ PRIEIGA 11
1.1. Bendradarbiaujamosios valdysenos veiksniai 11
1.2. Krizės etapai 16
2. METODOLOGIJA 18
ATVEJO ANALIZĖ 22
3. PRADINĖS SĄLYGOS 22
3.1. Bendradarbiavimo priešistorė 22
3.2. Dalyvavimo paskatos 28
3.3. Galios ir išteklių disbalansas 29
4. LYDERYSTĖ 35
5. INSTITUCINIS DIZAINAS 36
6. BENDRADARBIAVIMAS 41
6.1. Dialogas 41
6.2. Pasitikėjimas 43
6.3. Bendras supratimas 45
6.4. Įsipareigojimas procesui bei tarpiniai rezultatai 47
Išvados 50
Literatūros sąrašas 55
priedai 61
Summary 238

ĮVADAS
Pastaraisiais metais Lietuvą sukrėtė skirtingų formų iššūkiai. 2020 metais užklupo COVID-19
pandemija, į vieną „kumštį“ mobilizavusi viešąjį, privatų ir nevyriausybinį sektorių.
Nevyriausybinio sektoriaus geraisiais pavyzdžiais tapo Stiprūs kartu, Laisvės TV iniciatyvos,
Maisto banko ir kitų organizacijų veikla.
Taip pat didelę įtaką krizės suvaldymui turėjo ir medicinos, duomenų mokslo ir kitų sričių ekspertai, teikę viešas rekomendacijas krizei suvaldyti. Nors tarpsektorinio bendradarbiavimo apraiškas galėjome matyti visos krizės metu, sektorius vienijanti formali darbo grupė buvo suformuota tik 2020 m. gruodį, kai naujosios Vyriausybės vadovės Ingrida Šimonytės iniciatyva buvo sukurta Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba
pasiūlymams dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo. Į šią grupę buvo sukviesti
skirtingų sričių ekspertai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Nepaisant to, kad po pandemijos įveikimo tarpsektorinis bendradarbiavimas viešojoje erdvėje buvo pozicionuojamas labai pozityviai, mokslinėje literatūroje NVO ir viešojo sektoriaus kooperacija buvo vertinama nevienareikšmiškai. VU TSPMI akademikų atliktoje analizėje teigiama, kad Vyriausybė ir
ministerijos retai atsižvelgdavo į ekspertų siūlymus ir neskatino dialogo, o tarp specialistų ieškojo
„pritarėjų“, o ne „patarėjų“.
COVID-19 suformuotos grupės pagrindu bendradarbiavimas buvo tęsiamas ir 2021 m.
prasidėjus Baltarusijos hibridinei atakai prieš Lietuvą, išnaudojant nelegalius migrantus. Valstybės
sienos apsaugos tarnybai paskyrus užtikrinti visą migrantams reikalingų sąlygų aprūpinimą,
susidurta su žmogiškųjų išteklių trūkumu. Reaguojant į tai, prie krizės valdymo prisidėjo Lietuvos
raudonasis kryžius, Lietuvos Caritas, Gydytojai be sienų ir kitos NVO.
Nepaisant to, kad buvo jaučiamas didelis trečiojo sektoriaus įsitraukimas, pastebėta, kad sklandžiam bendradarbiavimui kliudė nesuderinami sektorių prioritetai – žmogaus teisių bei orių gyvenimo sąlygų aprūpinimas prieš nacionalinio saugumo užtikrinimą bet kokiais instrumentais.
Bendradarbiavimui kliudė ir komunikacijos trūkumas – asimetriškas aktualios informacijos valdymas. Pabėgėlių stovyklose veikę pareigūnai dalindavosi turima informacija segmentuotai bei nereguliariai.
Pasitaikė ir atvejų, kai pabėgėlių gyvenamųjų sąlygų įvertinti atvykusi organizacija nebuvo įleista į saugomą teritoriją, tokiu būdu nuslepiant tikrąją migrantų padėtį.
Taigi, valstybinėms įstaigoms, susidūrus su išsiskyrusia NVO nuomone dėl naudotinų krizės valdymo metodų, bendradarbiavimas nebebuvo efektyvus, o NVO teikiami pasiūlymai žmogaus teisių ar apgyvendinimo sąlygų klausimais buvo atliepiami tik dalinai ar visai ignoruojami.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas atnaujintas ir po bene didžiausio politinio sukrėtimo –
2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus XXI amžiuje Europoje dar nematyto masto karą prieš
Ukrainą. Agresorės vykdomi kruvini išpuoliai privertė milijonus ukrainiečių palikti namus bei
keliauti Vakarų link. Krizės piko metu per 70 000 jų prieglobsčio ieškojo Lietuvoje. Siekiant
efektyviai suteikti tokį kiekį humanitarinės pagalbos, darbas buvo koordinuotas neformaliuose
Socialinės apsaugos ir darbo bei Vidaus reikalų ministerijų darbo grupėse. Tuo tarpu teisiškai
legitimus formatas įsteigtas tik 2022 m. birželį, kai Ministrė Pirmininkė, koronaviruso grupės pagrindu, suformavo naują, didžiausių nevyriausybinių organizacijų atstovus jungiančią darbo grupę, kuri turėjo koordinuoti pagalbos teikimą karo pabėgėliams: „Pastarieji keli metai su kaupu įrodė, kad nevyriausybinės organizacijos dažnai tampa pirmuoju kritinėje situacijoje atsidūrusių žmonių ramsčiu, o taip pat yra pelniusios
Lietuvos piliečių pasitikėjimą, todėl geba telkti jėgas efektyviai pagalbai tiems, kuriems jos
labiausiai reikia. Formatas, kuriame galime dalintis įvairių sričių patirtimi ir savuoju matymu, jau
pasitvirtino esąs naudingu ir, tikiu, tokiu išliks ateityje“.