NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJA MOKYMOSI PROCESE

Ištrauka

NEVERBALINĖ KOMUNIKACIJA MOKYMOSI PROCESE

Įvadas
Mokytis visą gyvenimą tapo gyvybiškai, politiškai, socialiai, ekonomiškai svarbu.
Suaugusiųjų mokymasis yra procesas, kurio metu vyrauja verbalinė ir neverbalinė komunikacija.
Lyg šiol buvo mažai akcentuota, kiek pastaroji komunikacijos forma yra svarbi mokymosi procese.
Atlikti tyrimai skelbia, kad tik 7 % žodinės ir rašytinės informacijos (verbalinė
komunikacija) priimama mokymosi proceso metu, visa kita informacija, t. y. 93 % gaunama
neverbalinės komunikacijos pagalba (Pease, 2003). Neverbalinė komunikacija yra tokia svarbi, nes
kūno ignoravimas mokymosi procese reiškia ignoruoti visą organizmą, kadangi jis yra vientisas
organų rinkinys ir jo funkcijos turi didelę reikšmę mokymuisi. Nepakankamas dėmesys suaugusiųjų
švietėjų ir besimokančiųjų emocijoms, kurios lemia aplinkos sukūrimą bei medžiagos prieinamumą
ir įsisavinimą, yra šio tyrimo problema, kadangi per mažas dėmesys yra skiriamas neverbalinės
komunikacijos svarbai švietime. Todėl iškyla klausimas, ar neverbalinė komunikacija turi reikšmės
mokymosi procesui?
Šio straipsnio objektas – neverbalinė komunikacija mokymosi procese.
Straipsnio tikslas – nustatyti neverbalinės komunikacijos reikšmę mokymosi procese.
Uždaviniai:
1.Apibrėžti neverbalinės komunikacijos sampratą;
2.Pateikti neverbalinę komunikaciją grindžiančias teorijas;
3.Nustatyti neverbalinės komunikacijos svarbą suaugusiųjų mokymosi procese.
Tyrimo metodai: Tyrimas atliktas naudojant anketinę apklausą. Imtis – proginė,
nereprezentatyvi, netikimybinė. Tyrimo dalyviai - 31 besimokantis įvairiose švietimo institucijose,
daugiausia aukštosiose mokyklose, įvairiose studijų pakopose ir tęstinėse studijose. Besimokančiųjų
amžius 18–30 metų. Tarp jų 27 moterys ir 4 vyrai.