Neurolingvistika ir psicholingvistika, klinikinė lingvistika

Ištrauka

Neurolingvistika ir psicholingvistika, klinikinė lingvistika
Referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. NEUROLINGVISTIKOS ISTORIJA IR SAMPRATA 4
2. NEUROLINGVISTIKA – MOKSLO DISCIPLINA 5
3. NEUROLINGVISTIKOS SĄSAJA SU PSICHOLINGVISTIKA 7
4. NEUROLINGVISTIKOS SANTYKIS SU KLINIKINE LINGVISTIKA …… 9
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12

ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiuo metu, neurolingvistika vis artėja prie psicholingvistikos ir
kognityvinio mokslo. Neurolingvistika turi daug bendro su psicholingvistika, kuri studijuoja
kalbos pažinimo mechanizmą naudojant tradicinius eksperimentinės psichologijos metodus. Šiuo
metu, psicholingvistikos ir neurolingvistikos, klinikinės lingvistikos teorijos dažnai sutampa ir šių
mokslo sričių mokslininkai aktyviai bendradarbiauja vieni su kitais. Daugelis rusų mokslininkų
nurodo, kad psicholingvistika orientuojasi į psichologines ir neurologines teorijas. Aktyvi plėtra
psichologinių problemų tyrimų atliekama Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, JAV ir daugelyje kitų šalių.
Darbo probleminis klausimas. Koks yra neurolingvistikos ir jos santykis su
psicholingvistika, klinikine lingvistika?
Darbo problema aktuali tuo, kad mokslinėje literatūroje dėmesys yra skirtas
neurolingvistikai, psicholingvistikai, klinikinei lingvistikai, kaip atskiroms temoms, bet plačiau
nėra nagrinėjama kartu, jų sąsajos.
Darbo objektas. Neurolingvistikos santykis su psicholingvistika, klinikine lingvistika.
Darbo tikslas. Išanalizuoti neurolingvistiką ir jos santykį su psicholingvistika, klinikine lingvistika.
Darbo uždaviniai:
1.Aptarti trumpai neurolingvistikos istoriją ir sampratos apibrėžimą;
2.Apibūdinti neurolingvistiką kaip mokslo discipliną;
3.Išnagrinėti neurolingvistikos sąsaja su psicholingvistika;
4.Apžvelgti neurolingvistikos santykį su klinikine lingvistika.
Darbo metodai. mokslinės literatūros šaltinių ir mokslinių publikacijų analizė,
apibendrinimo metodas, lyginamosios analizės metodas.

1. NEUROLINGVISTIKOS ISTORIJA IR SAMPRATA
Neurolingvistika (iš graikų kalbos žodžio νε ρον - nervas, lotynų kalbos žodžio lingua -ῦ
kalba) – psichologijos mokslo šaka, šalutinė psichologijos, neurologijos ir lingvistikos šaka, tirianti
kalbos mechanizmus smegenyse, ir tuos kalbos akto (kalbėjimo) pokyčius, kurie atsiranda, kai yra
lokaliniai smegenų pažeidimai. Neurolingvistikos tapimas moksline disciplina yra susijęs, viena
vertus, su neuropsichologijos plėtra, kita vertus, su lingvistika, klinikine lingvistika ir
psicholingvistika. Neurolingvistika dažnai painiojama su neurolingvistiniu programavimu (Hall,
2005: 17). Taigi neurolingvistikos mokslinė disciplina kilo iš neurologijos ir lingvistikos bei kalbos
studijų sistemos sankirtos, atsižvelgiant į smegenis substratų kalbos elgesį. Epizodiniai lingvistinių
elgesio sutrikimų stebėjimai kai buvo pažeistos smegenys buvo žinomos jau nuo viduramžių,
tačiau jų sistemingas tyrimas prasidėjo tik nuo XIX a. antrosios pusės.
Kaip speciali neurolingvistikos mokslo šaka susiformavo dar XX a. penktajame-
šeštajame dešimtmetyje, tačiau jau prieš daugiau nei šimtmetį buvo kaupiamos žinios apie kalbos
sutrikimus kai yra lokalūs pakitimai smegenyse - afazija.