Neurodidaktikos principų taikymas ugdymo(si) procese, dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais

Ištrauka

Bakalauro darbas 
Neurodidaktikos principų taikymas ugdymo(si) procese, dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais

Santrauka
Atskleidus procesus, kurie vyksta žmogui fiksuojant, įsisąmoninant, apdorojant ir išlaikant
informaciją, iškeltas klausimas, kaip šios žinios galėtų pagerinti mokymosi procesą. Remiantis
neuromokslo atradimais buvo suformuoti pagrindiniai neurodidaktikos principais. Esama nemažai
moksliniais tyrimais paremtų literatūros šaltinių apie tai, kaip remiantis neuromokslo žiniomis
tobulinti ugdymą, tačiau vis dar stokojama empirinių tyrimų apie neurodidaktikos principų taikymą,
ypač ikimokykliniame ugdyme. Tyrimo objektas: neurodidaktikos principų taikymas ugdymo(si)
procese, dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Tikslas: teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti
neurodidaktikos principų taikymo ugdymo(si) procese, dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais,
situaciją. Uždaviniai: 1) išanalizuoti neurodidaktikos principų taikymo ikimokykliniame ugdyme
teorinius aspektus; 2) ištirti neurodidaktikos principų taikymą, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus
Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijose.
Metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu, kokybinė turinio analizė.
Tyrimo rezultatai. Ikimokykliniame ugdyme visapusiškai integruojami visi vaiko pojūčiai
– vaikai skatinami pažinti pasaulį stebint, ragaujant, uostant, lytint, klausantis. Taip pat visų pojūčių
integravimas skatinamas taikant patirtinio ugdymo ir lauko pedagogikos principus. Ikimokykliniame
ugdyme teigiamos vaikų emocijos skatinamos organizuojant vaikams smagias ir įtraukiančias veiklas
(žaidimai, pažintinės veiklos, dainavimas, šokiai), skatinant išreikšti save ir patirti sėkmės pojūtį,
kuriant ugdymui(si) palankią aplinką, rodant vaikui pozityvų dėmesį. Naujos informacijos sąsajos su
jau žinoma informacija aktyvinamos skatinant vaikus diskutuoti, reflektuoti, remtis pavyzdžiais ir
asmenine patirtimi, stebint aplinką, naudojant vizualines priemones. Informacijos sąsajoms stiprinti
ypač svarbus nuoseklus savaitės planų sudarymas stengiantis susieti temas. Informacijos kartojimui
taikomas refleksijos metodas, temų pristatymai, palyginimai, skirtingų veiklų integravimas.
Tyrimo išvados. Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra taikomi neurodidaktikos
principai – skatinamas informacijos patekimas į smegenis per įvairius kanalus, teigiamos emocijos,
naujos ir jau žinomos informacijos siejimas, reguliarus informacijos kartojimas. Kokybinio tyrimo
duomenų analizė atskleidė, kad neurodidaktikos principų taikymas yra intuityvus, todėl vis dar nėra
išnaudojamas neurodidaktikos principų taikymo ikimokykliniame ugdyme potencialas.
Raktiniai žodžiai: neuromokslas, neurodidaktika, neuroedukacija, ikimokyklinis ugdymas.

Turinys
Įvadas 5
Neurodidaktikos principų taikymo ikimokykliniame ugdyme teorinis pagrindimas 7
Neurodidaktikos samprata ir reikšmė 7
Ugdymo(si) procesas neuromokslo aspektu 10
Ikimokyklinio amžiaus vaikų smegenų vystymasis 14
Neurodidaktikos principai ir jų taikymo ikimokykliniame ugdyme ypatumai 17
Neurodidaktikos principų taikymo ugdymo(si) procese, dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, teorinių aspektų apibendrinimas 21
Tyrimo metodika ir etika 23
Neurodidaktikos principų taikymo, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus Lietuvos ikimokyklinio
ugdymo institucijose, tyrimo empiriniai rezultatai 26
Diskusija 49
Išvados 50
Šaltiniai 53
Priedas 57

Įvadas
Aktualumas. Pastaruosius dešimtmečius technologinė pažanga leido kaip niekada
nuodugniai išnagrinėti žmogaus smegenyse vykstančius kognityvinius procesus (Wolfe, 2010; Jolles
& Jolles, 2021). Atskleidus procesus, kurie vyksta žmogui fiksuojant, įsisąmoninant, apdorojant ir
išlaikant informaciją, iškeltas klausimas, kaip šios žinios galėtų prisidėti prie mokymosi proceso
gerinimo. Taip pradėjo formuotis nauja mokslų atšaka – neurodidaktika, kuria siekiama efektyvinti
žinių įsisavinimą atsižvelgiant į smegenų veiklos ypatumus (Jensen, 2005; Willis & Willis, 2020;
Dubinsky et al., 2022). Neurodidaktiką tyrinėjantys mokslininkai tvirtina, kad pedagogams perpratus
smegenų veiklos ypatumus, būtų galima nebe intuityviai, tačiau visiškai pagrįstai pasirinkti
efektyviausius mokymosi metodus (Wolfe, 2010). Pasak Jensen (2005), geresnis suvokimas apie
žmogaus smegenų veiklą, gali padidinti ir mokytojų užtikrintumą modeliuojant ugdymo turinį.
Brandišauskienės ir kt. (2020) teigimu, pedagogo parinktos ugdymo(si) strategijos gali turėti didelės
įtakos tam, kaip vystysis ugdytinių smegenų neuroryšiai....