NEPRIKLAUSOMYBĖS IDĖJOS RAIDA XIX a. pab. - XX a. pr.

Ištrauka

NEPRIKLAUSOMYBĖS IDĖJOS RAIDA XIX a. pab. - XX a. pr.

XIX a. pab. vis dar stipri rusifikacinė tendencija, yra ir polonizacijos pavojus. Išlieka 
asimiliacijos problema. Todėl lietuvybės tikslai ir būdai jiems pasiekti - svarbūs dalykai XIX a. pab.
"Varpininkai" įsivaizdavo, kad lietuvių inteligentijos svarbiausias vaidmuo - vienyti tautą.
Jie pastoviai akcentavo, kad pasipriešinti asimiliacijai galima tik visai tautai kovojant kartu. Į pirmą
vietą jie iškelia tautinę priespaudą. Socialinio, ekonominio pobūdžio problemas "Varpininkai" palieka antrame plane.
Aplink "Varpą" buriasi ir jauni kunigai, ir liberalai.
Iki 1895 m. "Varpas", be abejonės, koordinavo lietuvių išsivadavimo idėjas. Po to šio
vaidmens dalijimąsi su kitais reikia sieti su partijų kūrimu: 1896m. susikuria Socialdemokratų partija.
Prasideda politinė diferenciacija, ryškėja kelios srovės lietuvių tautiniame judėjime:
"Tėvynės sargas" ir klerikalai, "Apžvalga" ir liberalai.
Paties "Varpo" tarpe ryškėja nuosaikiųjų ir radikalų grupuotės.
Nuosaikieji - labiau orientuojasi į kultūrinę veiklą, į spaudos atgavimą. Jie nenori
konfrontuoti su valdžia, nes mano ją esant nepajudinamą.
Radikalai nenori atskirti politinės ir kultūrinės kovos formų, mano, jog tuos reikalavimus
derėtų akcentuoti; derėtų įvertinti savo ir kartu priešininko jėgas.
Ši takoskyra neišsiplėtė į konfrontaciją, nepradėjo "Varpo" skaldymo. Buvo žmogus, kuris
savo autoritetu neleido skilti "Varpui" - V. Kudirka.