Nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje ir Airijoje

Ištrauka

RAŠTO DARBAS 
Nepilnamečių nusikalstamumas Lietuvoje ir Airijoje

Įvadas
Temos aktualumas. Nusikalstamumas, kaip socialinis reiškinys, yra visos visuomenės problema ir
būdingas visoms be išimties pasaulio šalims. Tai viena aštriausių problemų visuomenėje, kadangi
paliečiami gyvybiškai svarbūs, liečiantys kiekvieną žmogų klausimai. Nusikaltimai byloja apie
disfunkcinius procesus visuomenėje, apie pažeistą visuomenės narių solidarumą. (Dobryninas A.,
Gaidys V., 2004). Tačiau skaudžiausias yra jaunimo nusikalstamumas - kai kuriose ES šalyse
paaugliai padaro net 22 proc. visų nusikaltimų. Lietuvoje 1990 – 2009 metais jaunuoliai,
priklausantys 14–24 metų amžiaus grupei, padarė 41,6 proc. – 48,3 proc. nusikalstamų veikų bendro
nusikaltimų skaičiaus.Vis sparčiau plintančios nepilnamečių nusikalstamos veikos lyg voratinkliu
pančioja kiekvienos šalies siekį stiprinti socialinį, ekonominį, teisinį ir kultūrinį vystymąsi. (Kiškis A., 2006: 33)
Darbo problema. Lietuvoje vykdomos nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos programos nėra
nuoseklus ir pastovus procesas, didžiosios daugumos programų trukmė labai trumpa, todėl
nusikalstamumas mažėja labai lėtai.
Darbo tikslas - aptarti Lietuvoje vykdytas bei vykdomas nusikalstamumo prevencijos programas,
nusikalstamumo statistiką, taip pat Airijos nepilnamečių nusikalstamumo situaciją ir pateikti
galimas alternatyvas, kaip būtų galima pagerinti Lietuvos jaunimo nusikalstamumo prevenciją.
Uždaviniai:
1. Apibrėžti, kokie veiksniai lemia nepilnamečių nusikalstamumą;
2. Išsiaiškinti prevencinių programų veiksmingumą;
3. Pasiūlyti tinkamiausias alternatyvas problemai spręsti;

Naudotos sąvokos
Tarptautiniai dokumentai nepilnamečio sąvokos nepateikia, tačiau juose apibrėžiama vaiko
sąvoka. Pvz. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija vaiku laiko kiekvieną žmogų,
neturintį 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.