Nepalankių vaikystės patirčių, suicidiškumo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir potrauminio streso sutrikimo ryšys

Ištrauka

Magistro darbas
Nepalankių vaikystės patirčių, suicidiškumo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir potrauminio streso sutrikimo ryšys

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS 6
PRATARMĖ 7
1. ĮVADAS 9
1.1 Besiformuojantys suaugusieji 9
1.2 Nepalankių vaikystės patirčių samprata 10
1.3 Nepalankių vaikystės patirčių įtaka psichologinei sveikatai 12
1.4 Potrauminio streso simptomatika 13
1.5 Nepalankių vaikystės patirčių ir potrauminio streso simptomų ryšys 15
1.6 Psichoaktyvių medžiagų samprata 16
1.7 Naujų psichoaktyvių medžiagų samprata 18
1.8 Savižudybės proceso ir savižudiško elgesio samprata 20
1.8.1 Nepalankių vaikystės patirčių ir suicidiškumo ryšys 22
1.8.2 Psichoaktyvių medžiagų ir suicidiškumo ryšys 23
1.9 Tyrimo tikslas ir uždaviniai 25
2. METODIKA 26
2.1 Tyrimo dalyviai 26
2.2 Tyrimo instrumentai 26
2.3 Tyrimo eiga 29
2.4 Duomenų analizė 30
3. REZULTATAI 31
3.1 Kintamųjų paplitimas 31
3.2 Nepalankių vaikystės patirčių, suicidiškumo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir
potrauminio streso simptomų ryšys 35
3.3 Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prognostiniai veiksniai 37
3.4 Suicidiškumo raiškos skirtumai 38
3.5 Suicidiškumo prognostiniai veiksniai 39
4. REZULTATŲ APTARIMAS 41
4.1 Nepalankių vaikystės patirčių, suicidiškumo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir
potrauminio streso sutrikimo simptomų sąsajos 43
4.2 Suicidiškumo raiškos skirtumai 46
4.3 Suicidiškumo prognostiniai veiksniai 47
4.4 Tyrimo ribotumai ir gairės ateities tyrimams 49
IŠVADOS 51
LITERATŪRA 52
PRIEDAI 68

1. ĮVADAS
1.1 Besiformuojantys suaugusieji
Yoon ir kolegų (2019) studijos teigia, kad vienas kritinių gyvenimo etapų, formuojant naujus
autonomijos įgūdžius, socialinius gebėjimus, atsparumą įvykiams tampa – besiformuojantys
suaugusieji. Besiformuojantys suaugusieji (angl. emerging adults) – sąvoka apibūdinanti laiko periodą,
pereinant nuo priklausomybės nuo kitų suaugusiųjų vaikystėje, paauglystėje iki nepriklausomybės
suaugus (DelGiudice, 2018). Toks periodas apima 18 – 29 gyvenimo metus, kai asmenys nebelaiko
savęs paaugliais, tačiau taip pat dar neturi visų suaugusiųjų atsakomybių, jas prisiima palaipsniui
(Arnett, 2000). Ši stadija taip pat gali pasižymėti eksperimentavimu, kuomet asmeniui galimybės
kardinaliai keisti savo gyvenimą tampa prieinamos. Todėl neretai, pagal pokyčių ir pasirinkimų
sudėtingumo laipsnį šis periodas gali būti apibrėžiamas kaip nestabilumo ar pereinamumo etapas.
Besiformuojančių suaugusiųjų etapas tampa itin svarbus analizuojant nepalankias vaikystės
patirtis. Vis tik, vienas svarbiausių raidos uždavinių, kuriuos turi įveikti besiformuojantys suaugę –
separacija nuo pirminės branduolinės šeimos ir individuacija (Arnett, 2005) bei didžiulis poreikis
socialinei paramai ir intymumo ieškojimas romantiniuose santykiuose (Burt & Paysnick, 2012).
Manoma, kad būtent socialinė parama geba medijuoti nepalankių vaikystės patirčių poveikį – kai
socialinė parama yra atpažįstama ir įvertinama, tai įgalina adaptacijos procesą. Tai lemia, kad
ankstesnės nepalankios patirtys gali būti suvokiamos kaip įveikiamais ir prasmę turinčiais įvykiais. Ir
kartu lemia asmens atsparumą (Niitsu et al., 2017). Tokia socialinės paramos prieiga geba veikti
asmens atsparumą ir padeda nepatirti sudėtingų potrauminio streso reakcijų (Burt & Paysnick, 2012).
Todėl dabartinis tyrimas sieks analizuoti besiformuojančių suaugusiųjų laiko periodą, norint pateikti
išsamesnį šio gyvenimo etapo nepalankių vaikystės patirčių išgyvenimą.
Besiformuojančių suaugusiųjų tarpsnis yra kupinas transformacijos ir ieškojimo, dažnai
charakterizuojamas padidėjusiu pažeidžiamumu rizikingam elgesiui. Viena šio elgesio formų –
psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Medžiagų vartojimo rizika ir paplitimas ypač išauga šioje raidos
fazėje. Manoma, kad medžiagų vartojimą šiuo gyvenimo periodu gali nuspėti nepalankių vaikystės
patirčių išgyvenimas (Felitti et al., 1998). Ir nors alkoholio bei nikotino vartojimas gali prasidėti
ankstyvoje paauglystėje (Davis et al., 2018), vis tik nepalankių vaikystės patirčių patyrimas gali
apsunkinti sėkmingą perėjimą iš paauglystės į suaugystę, o kartu ir paskatinti psichoaktyvių medžiagų
vartojimą jauname amžiuje (Hughes et al., 2018). Iš tiesų, dalis studijų išskiria psichoaktyvių medžiagų
vartojimą kaip žalingą įveikos strategiją – medžiagų vartojimas prasideda ir išauga jaunuoliams patyrus
sudėtingesnių ir iššūkių keliančių įvykių (Arnett, 2005), tokių kaip – darbo praradimas, skyrybos su
romantiniu partneriu, sunkumai su teisėsauga (Allem,...