Neetiškos konkurencijos apraiškų analizė Lietuvoje

Ištrauka

NEETIŠKOS KONKURENCIJOS APRAIŠKŲ ANALIZĖ LIETUVOJE
Verslo etikos projektas

1. TURINYS
1. TURINYS 2
2. ĮVADAS 3
3. TEORINĖ DALIS 4
3.1. Neetiškos konkurencijos raida Lietuvoje 4
3.2. Neetiškos konkurencijos samprata 4
4. PRAKTINĖ DALIS 6
4.1. Neetiška konkurencija, karteliniai susitarimai 6
4.2. Neetiška konkurencija tarp UAB „Big trans“ ir UAB „Lietuvos pervežimo 
bendrovės“ darbuotojo Vardenio Pavardenio 8
4.2.1. Dėl ko kilo ginčas tarp šių bendrovių? 8
4.2.2. Bylos iškėlimas 8
4.3. Nekilnojamo turto agentų neetiška konkurencija Lietuvoje 13
4.4. Neetiška reklama 14
4.5. Nesąžininga konkurencija tarp mažmeninės prekybos tinklų 15
4.5.1. UAB MAXIMA LT ir UAB „Mantinga“ sudarė draudžiamą susitarimą 15
5. Anketos „Neetiška konkurencija Lietuvoje“ analizė 19
6. IŠVADOS 23
7. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 25
8. PRIEDAI- Anketa 25

2. ĮVADAS
Konkurencijos sąvoka kilusi iš lotyniško žodžio „concurrentia“. Šis žodis lotynų kalboje
reiškia susidūrimą. O ekonomikos moksle konkurencija apibūdinama, kaip ūkio subjektų, kurie
užsiima verslu, varžybos dėl rinkų, prekių ir vartotojų. Konkuruodami varžovai riboja vienas kito
galimybes būti geriausiu savo rinkoje ir didina prekių, paslaugų gamybą, kurios yra aktualios
vartotojams. Visgi visa konkurencija priklauso nuo vartotojų, nes kiekvienas iš jų renkasi sau
tinkamas prekes ar paslaugas pagal kokybę, kainą, patikimumą. Taigi, jei ūkio subjektai trokšta
turėti kuo didesnį skaičių klientų, konkurencija turi būti suprantama kaip kova dėl klientų, o ne su
konkurentais.
Po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, ji priėmė konkurencijos
apsaugos įstatymus. Įstatymą sudarė 30 straipsnių, kurie numatė Konkurencijos įstatymo objektus,
tiriamo objekto procedūras ir baudas už šio įstatymo nesilaikymą. Visose įstatymo straipsniuose
skelbiama, kad konkurencija privalo būti etiška, sąžininga, kurios tikslas – užtikrinti ekonominę ir
vartotojų gerovę. Tačiau mūsų šiuolaikiškame, vartotojiškame pasaulyje ne taip paprasta konkuruoti
etiškai, nes visi žmonės trokšta turėti pinigų, gyventi lengvai ir patogiai, bet mažai kas nori dirbti
sąžiningai ir sunkiai. Iš čia iškyla kita konkurencijos rūšis – neetiška konkurencija. Neetiška
konkurencija pasižymi piktavališkais veiksmais, kurie kenkia konkurentams: darbuotojų
perviliojimas, savavališkas žymens naudojimas, klaidingos informacijos pateikimas.
Darbo tyrimo objektas. Įvairūs ūkio subjektai, kurie užsiima neetiška konkurencija:
1. UAB „Big trans“ ir UAB „Lietuvos pervežimo bendrovė“;
2. Nekilnojamo turto brokeriai;
3. Mažmeninės prekybos tinklai.
Darbo tikslas. Išnagrinėti neetiškos konkurencijos apraiškas ir jų pasekmes Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
1. Apibrėžti, kas yra neetiška konkurencija.
2. Išnagrinėti duomenys apie neetiškos konkurencijos apraiškas Lietuvoje.
3. Išanalizuoti neetiškos konkurencijos padarinius.

3. TEORINĖ DALIS
3.1. Neetiškos konkurencijos raida Lietuvoje
Neetiška konkurencija Lietuvoje buvo draudžiama jau 1992 m. priimtoje Konstitucijoje.
Joje rašoma: „Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos
laisvę.“ Vėliau neetiškos konkurencijos apsaugos svarba buvo įvertinta ir įtvirtinta mūsų šalies
teisės aktuose, kur svarbiausius Lietuvos konkurencijos santykius reglamentuoja Lietuvos
Respublikos Konkurencijos įstatymas.
Esminių pakeitimų neetiškos konkurencijos srityje iki 1999 m. nebuvo. Tačiau 1999 m.
kovo 23 d. buvo priimtas patobulintas Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymas, kuriame
buvo įtvirtinta nuostata dėl nesąžiningos konkurencijos draudimo ir išvardinti atvejai, kurie įrodo,
kad konkurencija yra neetiška. Šis straipsnis iki šiol yra nepakeistas, tik prie nesąžiningos
konkurencijos veiksmų priskirta ne tik klaidinanti, bet ir neleistina lyginamoji reklama.
3.2. Neetiškos konkurencijos samprata
Neetiška konkurencija tai nesąžiningos gamintojų varžybos, kuriomis jie siekia naudos
sau. Neetiška konkurencija vis labiau populiarėja Lietuvoje. Ūkio subjektai siekia nuvilioti
konkurentų klientus, kuria melagingas reklamas, darbuotojai išduoda bendroves, kuriose dirbo. Ir
viskas vien tam, kad įmonės pasipelnytų. Nesąžiningai konkuruodami ūkio subjektai neprisiima
socialinės atsakomybės – pareigos daryti to, kas geriausia mūsų...