NEDISKRIMINAVIMO LYTIES PAGRINDU PRINCIPO ĮGYVENDINIMAS IR TEISINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO PRINCIPO PAŽEIDIMĄ

Ištrauka

NEDISKRIMINAVIMO LYTIES PAGRINDU PRINCIPO ĮGYVENDINIMAS IR TEISINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO PRINCIPO PAŽEIDIMĄ
Magistro baigiamasis darbas

Turinys
DIAGRAMŲ SĄRAŠAS 3
ĮVADAS 4
1. DISKRIMINACIJOS BEI LYTIES SAMPRATA, DISKRIMINACIJOS RŪŠYS IR 
PAGRINDAI 8
1.1. Lyties sampratos apžvalga 8
1.2. Lyčių diskriminacijos istorijos apžvalga 9
1.3. Diskriminacijos sampratos analizė 11
1.4. Diskriminacijos pagrindų apžvalga 13
1.5. Diskriminacijos rūšių apžvalga 16
2. LYGIŲ GALIMYBIŲ PRINCIPAS, JO ĮTVIRTINIMAS IR ĮGYVENDINIMAS, BEI 
TEISINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ LYČIŲ LYGYBĖS PAŽEIDIMUS 19
2.1. Lygių galimybių principo įtvirtinimo analizė 22
2.2. Lygių galimybių principo įgyvendinimo analizė 25
2.3. Teisinės atsakomybės už lyčių lygybės pažeidimus apžvalga 28
3. Nediskriminavimo lyties pagrindu principo gynimas neteisminėmis ir teisminėmis 
priemonėmis 31
3.1. Neteisminė nediskriminavimo lyties pagrindu principo gynimo sistema 31
3.2. Teisminė nediskriminavimo lyties pagrindu principo gynimo sistema Lietuvoje ir 
Europos Sąjungoje 39
4. Lygių galimybių kontrolierės apklausos įvertinimas 47
IŠVADOS 54
PASIŪLYMAI 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS 57
SANTRAUKA 65
SUMMARY 67

ĮVADAS
Baigiamojo darbo aktualumas. Nediskriminavimo principas yra vienas kertinių
demokratinės valstybės principų įtvirtintas nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu. Valstybė
remdamasi šiuo principu asmenims suteikia lygias teises įvairiose gyvenimo srityse. Šis principas
yra įtvirtintas ir Lietuvoje aukščiausią galią turinčiame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29
straipsnyje: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“
Pabrėžtina, kad kovojant su diskriminacija lyties pagrindu Lietuva yra ratifikavus tarptautinių teisės aktų, tokių kaip: Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą. Taip pat paminėtini ir kiti tarptautiniai ir nacionaliniai teisės
aktai: Konvencija dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, Europos Tarybos priimta
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Tarybos deklaracija dėl
moterų ir vyrų lygybės, Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, Lygių galimybių įstatymas. Šie
teisės aktai buvo priimti siekiant panaikinti arba kuo labiau sumažinti žmonių diskriminaciją lyties
bei kitais pagrindais.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įstatymo (toliau –
(BK) baudžiamasis kodeksas) 169 straipsnyje yra numatyta: „Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta
žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos,
neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje,
darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir
laisves,baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba
laisvės atėmimu iki trejų metų.“
Būtina atsižvelgti į tai, kad vien teisinėmis priemonėmis įtvirtintas asmenų
nediskriminavimo principas neužtikrina asmenims pakankamos apsaugos, taip pat ir visos teisinės
sistemos efektyvaus veikimo, todėl būtina analizuoti galimas ir esamas kliūtis, trukdančias
asmenims ginti savo lygias teises. Būtų drąsu sakyti, kad nediskriminavimo principą valstybėje yra
įmanomą įgyvendinti šimtu procentų, nes diskriminacija žmoniją lydi nuo senų laikų, tačiau modernėjant visuomenei, keičiantis žmonių mąstymui bei tobulėjant teisės aktams šios problemos mastą galima sumažinti.
Baigiamojo darbo naujumas. Lyčių nelygybę, diskriminaciją lyties pagrindu, bei lyčių
lygių galimybių principo ypatumus ir su šiomis temomis susijusius klausimus analizavo tokie
užsienio autoriai kaip: Sandra Fredman, kuri savo knygoje aptarė diskriminacijos teisę ir iššūkius
siekiant įgyvendinti lyčių lygybę. Paul Stancil, kuris savo darbe nagrinėja faktinę ir formaliąją
lygybę. Richard Arneson, kuris savo darbe nagrinėjo formaliąją ir faktinę lyčių lygybę.
Lietuvių autoriai nagrinėja šiais temas yra: Ona Gražina Rakauskienė ir kt., kuri savo
knygoje nagrinėja lyčių ekonomikos teorinius ir metodologinius pagrindus. Diana Gumbrevičiūtė-
Kuzminskienė, kuri savo disertacijoje nagrinėjo lygių galimybių principo įgyvendinimą ir Europos
Sąjungos...