NEDARBO LYGIS LIETUVOJE IR MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE PER 2011 – 2013 METUS

Ištrauka

NEDARBO LYGIS LIETUVOJE IR MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE PER 2011 – 2013 METUS 

MIKROMAKROEKONOMIKOS REFERATAS

TURINYS
1. NEDARBAS IR JO RŪŠYS 4
1.1. Natūralus nedarbo lygis 4
1.2. Ilgalaikio nedarbo pasekmės 6
2. NEDARBO LYGIS LIETUVOJE IR MAŽEIKIŲ RAJONO
SAVIVALDYBĖJE 7
IŠVADOS 10
INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 11

ĮVADAS
Tarp daugelio ekonominių problemų vieną iš reikšmingiausių vietų užima nedarbas. Labai
gaila, jog šiuo metu vis daugėja nedirbančių žmonių, kurie fiziškai yra pajėgūs ir gali dirbti. Darbas
yra ne tik žmonių pajamų šaltinis, bet ir socialinės padėties, pilnavertiškumo pagrindas. Visiškas
užimtumas – tai bet kurios šalies ekonominės politikos tikslas. Tikrovėje rinkos ūkis daugiau ar
mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jis neaprūpina visus norinčius dirbti darbo vietomis. Taigi nedarbą
galima apibūdinti kaip svarbią ekonominę problemą ir vyriausybės politiką, siekiant sumažinti
nedarbo sukeliamus nuostolius.
Nedarbas, mažinami atlyginimai, infliacija skatina žmonių depresiją, didindama
psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, todėl nenuostabu jog dauguma jaunuolių emigruoja į
kitas šalis, kur pragyvenimo lygis yra iš ties geresnis. Susirasti sau darbą ar sukurti verslą ir sau
darbo vietą gali kiekvienas, tačiau tam reikia žinių, supratimo.
Darbo objektas: nedarbas Lietuvoje ir Mažeikių rajono savivaldybėje.
Darbo tikslas: išanalizuoti nedarbo lygį Lietuvoje ir Mažeikių rajono savivaldybėje.
Darbo uždaviniai:
Apibūdinti nedarbą, jo rūšis ir priežastis.
Remiantis gautais duomenimis išanalizuoti nedarbo lygį Lietuvoje ir Mažeikių rajono savivaldybėje.
Naudojantis statistiniais metodais pateikti bendro nedarbo lygio prognozę 2011 – 2013
metams bei nustatyti kintamą ryšį tarp nedarbo ir kitų ekonominių rodiklių.

1. NEDARBAS IR JO RŪŠYS
1.1. Natūralus nedarbo lygis
Nedarbas - tai rinkos ekonomikos šalims būdingas socialinis reiškinys, kurio esmė ta, kad
dalis šalies gyventojų, galinčių ir norinčių dirbti samdomąjį darbą, neturi darbo. Pagal tarptautinius
standartus statistinis nedarbo apibrėžimas vartojamas kalbant apie asmenis, kurie:
a)neturėjo darbo;
b)norėjo dirbti;
c)ieškojo darbo.
Nedarbo lygis – bedarbių skaičiaus procentinis santykis su ekonomiškai aktyvių gyventojų
arba darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi. Pagal tarptautinius standartus nedarbo lygis – bedarbių
skaičiaus procentinis santykis su ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičiumi. Nedarbo mastas –
šalies, regiono darbingo amžiaus gyventojų, norinčių dirbti, nedarbo kiekybinė charakteristika. Tam
tikrame laiko intervale nedarbo mastą apibūdina trys parametrai:
a)kiek žmonių tapo bedarbiais;
b)kiek kartų žmogus tampa bedarbiu;
c)kiek laiko jis būna bedarbiu.
Bedarbių skaičius arba nedarbo lygis neparodo, koks yra nedarbo mastas. Vidutinis
nedarbo lygis gali reikšti labai įvairų nedarbo mastą. Kuo daugiau bedarbių ir kuo dažniau žmonės
tampa bedarbiais, kuo ilgesnė vidutinė nedarbo trukmė, tuo didesnis nedarbo mastas.
Nedarbas gali būti:
laikinasis (frikcinis), atsiranda žmonėms paliekant darbo vietas dėl įvairių asmeninių priežasčių;
ciklinis, atsirandantis dėl kokios nors veiklos sezoniškumo ar ekonomikos cikliškumo, kai sumažėja ūkinis aktyvumas
struktūrinis pasireiškia tada, kai darbo išteklių teritorinis pasiskirstymas ir kvalifikacinė struktūra neatitinka darbo sferos reikalavimų.