Naujųjų laikų vaizduojamoji dailė. Pasekėjas ar inovatorius Raffaello Santi kūrybos stiliaus ypatybės

Ištrauka

Naujųjų laikų vaizduojamoji dailė
Namų darbas

Įžanga
Šiame darbe ketinama aptarti Raffaello Santi kūrybos stiliaus ypatybes. Darbo tikslas yra
atsakyti į šiuos klausimus: kokių ankstesnių menininkų pasekėjas yra Raffaello ir kaip tai
atsispindi jo kūryboje? Kada Raffaello kūryba tapo novatoriška ir kokia raiška rėmėsi jo
naujasis stilius? Kokios yra bendros šio menininko kūrybos stiliaus ypatybės? Ar jis yra
pasekėjas, ar novatorius?
Ketinama plačiai remtis „Renesanso menu“, kurį parašė Peter and Linda Murray. Šioje
knygoje kalbama apie renesanso reiškinį Europoje ir garsiausius menininkus bei jų kūrybą.
Taip pat meno istorijos profesorės iš Kalifornijos universiteto Loren Partridge knyga „The
Renaissance in Rome“, kur aptariami Romos mokyklos estetika ir idealai; Frederic B. Artz
„From the Renaissance to Romanticism: Trends in Style, in Art, Literature and Music 1300-
1830“, kur lyginami įvairių skirtingų laikmečių menininkai bei menai, apžvelgiami brandžiojo
renesanso dailininkai. Cituojama Heinrich Wolfflin „Pamatinės meno istorijos sąvokos:
stiliaus raidos problema naujajame mene“. Čia pateikiami menotyriniai tyrinėjimai, vidinė
meno istorija, kuri yra traktuojama kaip stilių raidos istorija. H. Wolfflinas atsisako istorinių
faktų inventorizacijos, todėl jo teorijos puikiai tinka menotyriniam nagrinėjimui. Taip pat
Ernst H. Gombrich „Meno istorija” ir Giorgio Vasari „Žymiausių tapytojų, skulptorių ir
architektų gyvenimai“.
Šiose knygose Raffaelo įvardijamas kaip Perugino, Leonardo da Vinci ir Michelangelo
pasekėjas. Minimi ir kiti menininkai, darę jam įtaką, tačiau čia bus aptariamos tik jo mokytojo
bei dviejų garsiausių brandžiojo renesanso dailininkų įtakos.