NAUJŲJŲ INDUSTRINIŲ VALSTYBIŲ FENOMENAS - SINGAPŪRO, PIETŲ KORĖJOS, TAIVANO ATVEJAI

Ištrauka

NAUJŲJŲ INDUSTRINIŲ VALSTYBIŲ FENOMENAS: SINGAPŪRO, PIETŲ KORĖJOS, TAIVANO ATVEJAI
Referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
1.Pasaulinė bendrija 5
2.Naujosios Industrinės valstybės 6
3.Azijos „Tigrai“ 6
3.1 Pietų Korėja 7
3.2Taivanas 9
3.3Singapūras 10
4.Azijos „Tigrams“ kilę iššūkiai 11
5.Trečiojo pasaulio šalių industrializacija 13
6.Baltijos tigrai 14
6.1 Lietuvos ekonomika 14
7.Dabartinės Naujosios industrinės valstybės 15
IŠVADOS 17
LITERATŪROS SĄRAŠAS 18

ĮVADAS
Visame pasaulyje nėra dviejų vienodų valstybių, jų skirtingas istorinis vystymasis bei
geografinė padėtis paveikė taip, kad kiekviena turi skirtinga išsivystymo lygį, gyventojų skaičių, jų
gyvenimo būdą bei sąlygas. Norint pritaikyti kitų šalių patirtį taip atsirado būtinumas šalių grupavimui.
Visos pasaulio šalys (ekonomikos) skirstomos į tris pagrindines dideles grupes:
išsivysčiusios šalys, besivystančios šalys arba kitaip trečiasis pasaulis ir pereinamos ekonomikos šalys.
Trečiojo pasaulio priešakyje sparčiai besivystančios šalys, vadinamos naujomis
industrinėmis šalimis – tai Brazilija, Argentina, Meksika, Malaizija, Honkongas, Izraelis,
Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas.
Pagal Jungtinių Tautų klasifikaciją prie naujų industrinių šalių yra priskiriamos tos
valstybės, kurios pagal daugelį ekonominių rodiklių gerokai pralenkia kitas trečiojo pasaulio šalis ir
ne tik artėja prie JAV bei Vakarų Europos šalių, bet kai kuriais atvejais jas pralenkia. Iš svarbesnių
rodiklių galima paminėti BVP apimtį vienam žmogui, vidutinis BBVP padidėjimo tempas,
apdirbamosios pramonės lyginamasis svoris BVP, pramonės gaminių eksportas ir jų dalis visame
eksporte, pramonės produkcijos konkurencingumas pasaulinėje rinkoje, tiesioginių investicijų
užsienyje apimtis. Naujos industrinės šalys pasižymi sparčiais ekonomikos didėjimo tempais,
stabilia eksporto dinamika, stipria moksline ir technine baze, nebrangia ir kvalifikuota darbo jėga.
Dauguma dabartinių pažengusių ekonomikų tapo tuo, kuo jos yra šiandien, žengdamos
industrializacijos keliu. Progresavo gamyba – tekstilės, plieno, automobilių. Ji nurungė tradicinius
amatus ir transformavo agrarines bendruomenes į miesto. Valstiečiai tapo gamyklų darbuotojais. Šis
procesas sustiprino ekonomikos produktyvumo augimą bei paskatino organizuotumą socialiniuose
ir politiniuose reikaluose. Darbo judėjimai atvedė prie masių politikos ir galiausiai prie politinės demokratijos.
Laikui bėgant, daugelyje turtingų ekonomikų gamyba užleido savo vietą paslaugoms. Šiame
kontekste ne mažiau įdomūs Azijoje vykę geopolitiniai ir ekonominiai procesai. Dėl eksporto rinkų
industrializacija Pietų Korėjoje vyko greitai. Kitose besivystančiose ekonomikose minėti
industrializacijos procesai buvo daug sudėtingesni ir lėtesni, o juos greitai ėmė keisti
deindustrializacija. Visi šie aspektai susiję su besivystančių šalių ekonomikos augimo
trajektorijomis, globalizacija, ekonomikų atvirumu. Tas pasakytina ir apie Braziliją bei Indiją,
kurioms buvo sunku konkuruoti su Rytų Azijos gamybos milžinais.
Šiuo metu, vis daugiau žmonių įsidarbina ne gamybos, o paslaugų sektoriuje. Taigi, besivystančios
šalys tampa paslaugų ekonomikomis. Tai turi politinių, ekonominių ir socialinių pasekmių, veikia
atitinkamas institucijas, kitų sektorių progresą.