NAUJAUSIOS ŽMOGAUS TEISIŲ RAIDOS TENDENCIJOS TEISĖ Į ŠVARIĄ APLINKĄ, TYRĄ VANDENĮ IR KT.

Ištrauka

NAUJAUSIOS ŽMOGAUS TEISIŲ RAIDOS TENDENCIJOS: TEISĖ Į ŠVARIĄ
APLINKĄ, TYRĄ VANDENĮ IR KT. (NAUJAUSIA ŽMOGAUS TEISIŲ KARTA)
Referatas

“TREČIOSIOS KARTOS” ŽMOGAUS TEISĖS
Žmogaus teisės gali būti suprantamos kaip asmens laisvės visuomenėje ir galimybės jas realizuoti.
Tai visuomeninės vertybės – imunitetai ir privilegijos, kurių gali reikalauti žmogus kaip “savo teisės”
kiekvienoje visuomenėje, kurioje gyvena. Žmogaus teises reglamentuoja teisė ir kitos socialinės normos.
Vienas pagrindinių žmogaus teisių bruožų – jų visuotinumas, universalumas, nedalumas, jos yra viena kitą
sąlygojančios, remiasi žmonių lygybės prieš įstatymus, lygiateisiškumo ir kitais principais. Žmogaus teisės
pripažįstamos visiems asmenims nepriklausomai nuo jų individualių savybių.
Yra daug teorinių žmogaus teisių klasifikacijų, sudarytų pagal įvairius kriterijus, vadovaujantis
skirtingu požiūriu į pačią žmogaus teisių sampratą. Pagal žmogaus teisių susiformavimo laikotarpį doktrinoje
populiaru išskirti „trijų kartų žmogaus teises“. Pirmajai kartai priskiriamos pilietinės ir politinės teisės
(pirmąkart įtvirtintos XVIIa., nors jų ištakos siekia dar senesnius laikus), antrajai kartai priklauso socialinės,
ekonominės bei kultūrinės teisės (pradėtos įtvirtinti valstybių konstitucijose ir Tarptautinės darbo
organizacijos konvencijose po Pirmojo pasaulinio karo). Trečios kartos teisės yra vėliausiai istoriškai
susiformavusios (XXa. antroje pusėje) ir apima tokias teises kaip teisę į taiką, vystymąsi, apsisprendimą,
sveiką ir švarią aplinką. Galima suprasti, jog kai kurios „naujosios teisės“ susiformavo dėl faktorių, kurie dar
visai neseniai buvo ne itin aktualūs – pavyzdžiui, per pastaruosius dešimtmečius katastrofiškai padidėjus oro
užterštumui, teisės į švarią aplinką genezė tapo neišvengiama.
Dažnai „trečiosios kartos teisės“ dar vadinamos „kolektyvinėmis“, „solidarumo“ teisėmis, remiantis
tuo, kad kartais jomis gali būti naudojamasi bendrai, kartu su kitais. Antra vertus, žmogaus teisės pagal
prigimtį yra individualios, „neatskiriamos nuo žmogaus asmenybės“, ir, nors žmogus savo teisėmis naudojasi
kartu su kitais, tačiau dėl to jos netampa kolektyvo teisėmis. Šiuo atveju tautų apsisprendimo teisė yra išimtis
– pavyzdžiui, jei tauta siekia nepriklausomybės, šiam siekiui turi pritarti tautiečių (taigi individų) dauguma,
taigi kolektyvas, grupė.
„Trečiosios kartos teisės“ tebėra besiformuojančios ir dar gana ankstyvoje savo teisinės evoliucijos
stadijoje. Nors šioje srityje Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ir priėmė nemažai rezoliucijų, vis dar
atrodo, jog „trečiosios kartos“ teisės dar neturi pakankamai plačiai apibrėžto ir įpareigojančio teisinio turinio.
ŽMOGAUS TEISĖ Į SVEIKĄ APLINKĄ: SITUACIJA LIETUVOJE
Įgyvendinant žmogaus teisę į sveiką aplinką svarbu užtikrinti, kad būtų nustatytos griežtos aplinkos
taršos normos, kontroliuojama, kaip jų yra laikomasi, o pažeidėjai turėtų būti traukiami atsakomybėn ir
įpareigojami atlyginti žalą (pagal principą „teršėjas moka“).