Klimato kaita ir prisitaikymas

Ištrauka

Klimato kaita ir prisitaikymas
Namų darbas

TURINYS
LENTELIŲ SĄRAŠAS 4
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 5
ĮVADAS 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA 7
1.1. Šiltamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apžvalga 7
1.1.1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų tendencijos pasaulyje 7
1.1.2. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų tendencijos Europoje 7
1.1.3. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų tendencijos Lietuvoje 9
1.2. Tarptautiniai klimato kaitos mažinimo susitarimai 11
1.3. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonės 13
1.3.1. Apyvartinių taršos leidimų pardavimų sistema 13
1.3.2. Efektyvus energijos naudojimas 13
1.3.3. Atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimas 14
1.4. Energetikos sektoriaus apžvalga 15
1.4.1. Lietuvos energetikos sektoriaus apžvalga 15
1.4.2. Lietuvos energetikos vizija 2050 m 17
1.4.3. Bendroji Lietuvos ir Europos energetikos sektoriaus pokyčių kryptis 19
2. UAB „PLUNGĖS ŠILUMOS TINKLAI“ ENERGIJOS SUVARTOJIMO
ANALIZĖ IR ENERGIJOS EFEKTYVUMO DIDINIMO SPRENDIMAI 19
2.1. Esamos situacijos aprašymas 19
2.2. Energijos išteklių ir šilumos gamybos šaltinių prognozė 22
2.3. Sprendimai optimizuojantys įmonės sąnaudas ir mažinantys ŠESD emisijų
išmetimą 23
2.3.1. Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimas į AEI naudojančius katilus 23
2.3.2. Saulės elektrinės įrengimas Mačernio katilinėje 23
2.3.3. Saulės elektrinės įrengimas Lentpjūvės katilinėje 24
2.3.4. Alternatyvaus šilumos gamybos būdo Narvaišių km. katilinėje pasirinkimas
25
2.3.5. Apibendrintos UAB „Plungės šilumos tinklai“ siūlomos plėtros ir
modernizacijos priemonės 27
IŠVADOS 30
LITERATŪROS SĄRAŠAS 31

ĮVADAS
Problema – Klimato kaita viena iš aktualiausių problemų šių dienų laikotarpyje.
Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami stichiniai reiškiniai, kurie susiję su klimato šiltėjimu.
Klimato kaitą sukelia vis didėjantis Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų
išmetimas į aplinką. Energijos pramonės sektorius yra vienas iš didžiausių teršėjų ir ŠESD
emisijų į aplinką išmetėjų. Energijos pramonėje vis dar intensyviai naudojamas iškastinis
kuras elektros gamybai, šilumos gamybai bei pramonei.
Darbo aktualumas – Dėl klimato kaitos tarptautiniai susitarimai įpareigoja pasaulio
valstybes mažinti ŠESD emisijų išmetimą į aplinką. Atsižvelgiant į tai, kad energijos pramonė
sugeneruoja didelį kiekį ŠESD emisijų būtina šiame sektoriuje diegti tvarias technologijas.
Energijos pramonėje palaipsniui diegiamos modernios technologijos, kurios leidžia efektyviau
gaminti ir naudoti energiją. Vis daržniau pereinama prie atsinaijinančių energijos šaltinių,
todėl svarbu analizuoti energijos pramonės sektoriaus ŠESD emisijų generavimo ir jų mažinimo aspektu.
Darbo tikslas – apžvelgti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į aplinką
literatūrą bei atlikti UAB „Plungės šilumos tinklai“ energijos suvartojimo analizę ir energijos
efektyvumo didinimo sprendimus.
Darbo uždaviniai:
1 uždavinys. Atlikti literatūros apžvalgą ŠESD emisijų išmetimo aspektu;
2 uždavinys. Atlikti UAB „Plungės šilumos tinklai“ energijos suvartojimo bei
energijos efektyvumo didinimo sprendimų analizę.
Praktinė vertė - atlikta energijos pramonės generuojamų ŠESD emisijų apžvalga ir
suvartojimo bei energijos efektyvumo didinimo sprendimų analizė gali padėti politikos
formuotojams, pramonės sektoriaus atstovams bei valstybei įgyvendinti tarptautinius
įsipareigojimus dekarbonizacijos srityje. Atliktos analizės išvados taip pat gali prisidėti prie
efektyvesnių sprendimų priėmimo mažinant emisijas ir skatinant tvarių technologijų plėtrą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Šiltamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apžvalga
1.1.1. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų tendencijos pasaulyje
Vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų junginys yra anglies dioksidas
(CO2). Remiantis „Global Carbon ATLAS“ duomenimis pasaulinė tarša anglies dvideginiu
nuo 1990 metų 22 220 Mt CO2 ekv. lygio pakilo iki 36 183 Mt CO2 ekv. 2016-aisiais metais.
Labiausiai per šį laikotarpį orą teršė Kinija. Taršos mastai prasidėjus vidinei pramonės
revoliucijai pakito labiausiai lyginant su kitomis šalimis (nuo 2 440 Mt CO2 ekv. iki 10 151
Mt CO2 ekv.). Per 25 metų laikotarpį Kinija aplenkė, tokias šalis kaip Rusija, JAV, Vokietija,
bei daugelį kitų šalių. Kinijos išmetamų teršalų kiekis sudaro beveik trečdalį viso pasaulio
lygio -28,05 %. Per tą patį laikotarpį, kitose šalyse šis rodiklis išliko panašus kaip ir 1990-ųjų
arba kito...