Muzikos terapija pagyvenusiems žmonėms

Ištrauka

Muzikos terapija pagyvenusiems žmonėms
Referatas

Nuo XX a. pab. spartėjantis gyventojų senėjimas yra vienas didžiausių Europos visuomenės
socialinių ir ekonominių problemų. ES statistikos tarnybos “Eurostat” duomenimis, prognozuojama,
jog iki 2050 metų ES šalyse bendras pagyvenusių asmenų skaičius padidės iki 1,8 karto, o jų
proporcija didės nuo 4 proc. 2030 metais iki 7,2 proc. Numatoma, jog mūsų šalyje 2060 metais
senyvo amžiaus gyventojų bus 2,5 mln. Taigi, vykstant ekonominiams ir socialiniams šalies
pokyčiams, socialines paslaugos įgyja vis didesnę svarbą, o viena iš gyvenimo kokybės galimybių
senyvo amžiaus žmonėms yra meninis užimtumas, meninė veikla. Pastarieji gali būti panaudojami
kaip terapinės priemonės, efektyvaus gydymo metodai, kurie padeda stiprinti žmonių socialinę
sveikatą (Aleksienė V., Mackonytė A., 2015).
Bruscia K. (1987) teigė, jog < >”Muzikos terapija – tai sistemingas, tikslingaii organizuojamas
procesas, kurio metu muzikos terapeutas, kaip pokyčio priemonę naudojantis muzikos poveikį bei
užsimezgusius tarpasmeninius santykius, padeda klientui palaikyti ar atgauti fizinį ir dvasinį
sveikatingumą”< >.
Pasak Aleksienės V. (2011), < >” Muzika – neatskiriama žmogaus gyvenimo dalis, būtina
žmonių bendrystei ir gerovei. Kiekvieno individo socialinį – kultūrinį (visuomeninį) ir vidinį pasaulį
reprezentuoja muzika” < >. Autorė, remdamasis Langeriu S. (1942), teigia, jog žmogaus vidinį
pasaulį galima būtų sugretinti su muzika – judėjimas ir poilsis, įtampa ir atsipalaidavimas, santaika
ir prieštaravimas ir kt. Tai emocijos, būsenos, kurias muzika turi galią suvienyti ir suteikti tam tikras
reikšmes, o individas jas tapažįsta kaip savas.
Gydymas muzikos terapija apima ne tik fizinę, bet ir dvasinę žmogaus būseną, padeda pasiekti
harmonijos. Brijūnaitės R. (2007) teigimu, muzikos įtaka priklauso nuo < >”kelintą kartą
klausomas kurinys, ar kūrinys ne per sunkus, ar jo klausomasi pailsėjus ar pavargus, ar klausomasi
vienatvėje ar žmonių būryje ir pan. Muzika sukelia ne tik emocijas, bet stipriausiai iš visų menų
veikia žmogaus psichiką. Priklausomai nuo nuotaikos, temperamento, kiekvienas klausytojas gali
rasti skirtingą emocinį turinį”< >.
Muzikos poveikis sveikatai žinomas nuo seniausių laikų, tačiau muzikos terapija – kaip
sociokultūriniamee, dvasiniame gydyme gana naujas mokslas. Vakarų pasaulio kultūroje muzikos
terapija imta dėstyti XXa. viduryje, o pirmoji muzikos terapijos programa buvo įsteigta Mičigano
universitete 1944 metais.