Muzikos reikšmė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdyme

Ištrauka

ĮVADAS
Žmogaus auklėjimas nuo seniausių laikų neatsiejamas nuo muzikinio ugdymo. Visais
laikais ugdymo teorijoje ir praktikoje muzika užėmė garbingą vietą šalia kitų svarbių ugdymo turinio
dalykų, o muzikinis ugdymas – šalia protinio, fizinio, dorovinio ir kt. Jis plėtojosi nuo paprastų
imitacijų iki šiandien žinomų sudėtingų muzikinio ugdymo sistemų. „Muzikinis ugdymas kaip
pedagogikos mokslo objektas gali būti aiškinamas kaip būtinų sąlygų ugdytinio prigimtyje
glūdintiems gebėjimams kūrybiškai reikštis, perimant ir plėtojant kultūrą, visuma“ (Lietuvos švietimo
koncepcija, 1992, p. 6). Mano tikslas ugdyti muzikinį vaikų sugebėjimą darželiuose.

Muzikinio ugdymo tikslas
Rusų mokslininkas E. Ciolkovskis yra pasakęs: „Muzika – galingas ginklas, tolygus
medikamentams. Ji gali sužadinti teigiamas ir neigiamas emocijas – nuodyti ir gydyti. Užtat, kaip ir
medikamentai, muzika privalo būti specialisto valdžioje“... Įvairūs muzikos stiliai, jos atlikimo būdai
gali išreikšti labai platų žmogaus vidinio pasaulio spektrą. Reikia pabrėžti, kad muzika – pats
paveikiausias menas iš visų menų, joje slypi išskirtinai didelės poveikio žmogui galios.
Šiuo metu daugiausia ir labiausiai akcentuojama į ikimokyklinio amžiaus vaikų emocingumą
bei emocijas, kurios turi labai didelę įtaką vaikų muzikiniams gebėjimams bei kūrybiškumui
skleistis, aktyvumui palaikyti. Emocijos yra vienas iš vaikų požiūrį sąlygojančių veiksnių. Jos ne tik
nuspalvina, bet ir sužadina, stiprina aktyvumą.
Muzika vaikams yra tarsi ankstyvoji jausmų ugdymo pakopa, tam tikra nuojauta. Vaiko
svajonės, skatinamos per muziką, yra daug kilnesnės. Kuo vaikas giliau įsiskverbia į muzikos
paslaptis, tuo anksčiau priartėja prie pajautų, pasireiškiančių tik vyresniame amžiuje. Muzika – tai
sielos kalba. Tai gerumo ir grožio sėkla. Ją pasėjus, kiekvienas vaikas atvers savo emocijų dureles ir
įsileis į savo pasaulį, jis taps dvasingesnis, išmoks atskirti ir įvertinti tai, kas gražu ir turi išliekamąją vertę.
Kūrybiškumas moksliškai pradėtas tyrinėti prieš keletą dešimtmečių. Tačiau ne tik užsienyje,
bet ir Lietuvoje stokojama išsamesnių tyrimų atskleidžiančių kūrybiškos raiškos ypatumus
ikimokykliniame amžiuje. Todėl tyrinėjant vaikų kūrybiškumą siūloma atsižvelgti į vaiko raidos
ypatumus, įsitraukimo į kūrybinę veiklą, pobūdį.
Mano manymu, muzikos pagalba vaikas tobulėja, atsiskleidžia, gali išsakyti savo jausmus,
išreikšti atitinkamas emocijas. Mano muzikinės pamokėlės būtų suskirstytos atitinkamai, pagal vaikų
amžių. Be galo būtų svarbu, kad pačių pamokėlių laikas ir vaikų kiekis būtų atitinkamas, kad su
kiekvienu vaiku būtų galima pabendrauti individualiai. Suprasi ką jis mąsto, geba, gali ir nori veikti.
Mano tikslas ne tik vaikui išreikšti save, bet ir atrasti save, galbūt vaikas suvoks, kad jo gyvenimas be
muzikos net neišsivaizduojamas, o muzika po daugelio metų taps pragyvenimo šaltiniu. Muzika vienija
žmones, šeimas, todėl muzikos dėka rastume bendravimą ir su pačių ugdytinių tėvais.
Muzikos galias stebuklinga, todėl tą gerąją patirtį ir norėčiau skleisti mažiesiems. Tik su muzika
gyvenimas pasidaro žymiai šviesesnis ir ryškesnis, o bendravimas su aplinkiniais šiltesnis ir priimtinesnis.