MOTINOS IR VAIKO SĄVEIKOS REIKŠMĖ

Ištrauka

MOTINOS IR VAIKO SĄVEIKOS REIKŠMĖ
Pedagogikos referatas

TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
I.VAIKO IR MOTINOS RYŠYS PRENATALINIU LAIKOTARPIU ..............................................4
1.1. Vaiko raida motinos gimdoje.....................................................................................................4
1.2. Bondingas..................................................................................................................................5
1.3. Vaiko ir motinos ryšys prenataliniu laikotarpiu........................................................................5
II. VAIKO IR MOTINOS RYŠYS PO VAIKO GIMIMO ..................................................................8
2.1. Vaiko ir motinos ryšys po gimdymo.........................................................................................8
2.2. Mokslinis tyrimas džiunglėse: vaiko ir motinos ryšys..............................................................9
IŠVADOS...........................................................................................................................................11
LITERATŪRA...................................................................................................................................12

ĮVADAS
Ryšys tarp vaiko ir motinos – vienas stipriausių gamtoje egzistuojančių ryšių. Meilė, kurią
mama jaučia savo vaikui yra ne tik protinė ar kultūrinė – tai mamos prigimties dalis. Šis ryšys
padeda paaiškinti, kodėl kūdikiai yra taip prisirišę prie mamos, o mamos, lygiai taip pat myli savo
jau ūgtelėjusius vaikus, nepaisydamos jų „atžagarumo“ ar blogo elgesio. Kūdikystėje užsimezgęs
ryšys, bėgant metams kinta, tačiau jo svarba išlieka tokia pat didelė.
Mokslininkai nustatė, kad vaiko ir motino ryšys užsimezga vaikui dar esant motinos gimdoje.
Natūralu, kad nėštumo laikotarpiu atsiranda ne tik fizinė vienybė, bet ir įprotis suvokti save kaip
kito dalį - juk vieningai išgyvenama net devynis mėnesius (40 savaičių, 280 dienų). Įrodyta, kad
mamos širdies plakimas ramina kūdikį.
Darbe siekiama aptarti vaiko ir motinos ryšio svarbą prenataliniu laikotarpiu ir po vaiko
gimimo. Taip pat, trumpai apžvelgti mokslinį tyrimą, susijusį su vaiko ir mamos ryšio vystymu indėnų gentyje.
Objektas: vaiko ir motinos sąveikos reikšmė.
Tikslas: aptarti vaiko ir motinos sąveikos reikšmę.
Uždaviniai:
1.Apžvelgti vaiko vystimąsi ir jo bei motinos ryšį prenataliniu laikotarpiu.
2.Aptarti vaiko ir motinos ryšį po vaiko gimimo.
Rašant darbą naudotas turinio analizės metodas.
Referate remiamasi įvairiais internete publikuojamais straipsniais, susijusiais su vaiko raida
(mamosdienorastis.lt, tindirindi.lt, pasmama.lt ir t.t.).

I.VAIKO IR MOTINOS RYŠYS PRENATALINIU LAIKOTARPIU
1.1. Vaiko raida motinos gimdoje
Bėgant savaitėms, kūdikis motinos gimdoje sparčiai vystosi, įgauna naujų pojūčių ir gebėjimų.
Pirmojo mėnesio pabaigoje kūdikis dar labai mažas - mažesnis už ryžio grūdą. Per dvi kitas savaites
pradeda formuotis jo nervinis kanalas, stuburas ir stuburo smegenys, širdis, virškinamasis traktas,
jutimo organų indai, pečių ir kojų sąnariai. Dažniausiai būtent šiuo metu moteris sužino apie savo nėštumą.
Antrojo mėnesio pabaigoje kūdikis įgyja daugiau žmogaus bruožų, jo ilgis – apie 33 mm nuo
galvos iki užpakaliuko (1/3 užima galva) ir sveria apie 9 g. Jis jau turi plakančią širdį, pečius, kojas
su pirštų užuomazgomis ir didįjį pėdos pirštuką. Kremzles pradeda keisti kaulai.
Trečiojo mėnesio pabaigoje vaisiaus ilgis yra apie 6,2 – 7,5 cm, o svoris apie 16 g. Vystosi
organai, funkcionuoja kraujotakos ir šalinimo sistemos, kepenys išskiria tulžį. Lyties organai jau
išvystyti, tačiau lytį nustatyti dar sunku.
Ketvirtojo mėnesio pabaigoje vaisiaus ilgis tampa apie 10 cm. Maistas patenka per bambą,
vystosi tokie refleksai, kaip čiulpimas ir rijimas. Dominuoja galvos dydis, atsiranda dantų
užuomazgos, toliau vystosi kojų ir rankų pirštai. Kartais šiuo metu vaisius jau atrodo kaip kūdikis;
tačiau vis dar ne gimdoje jis gyventi negali.
Penktojo mėnesio pabaigoje vaisiaus, kurio ilgis siekia 20 – 25 cm, aktyvumas toks didelis,
kad mama jau gerai jaučia vaiko judesius. Ant galvytės jam pradeda augti plaukučiai, pasirodo
antakiai ir šviesios blakstienos. Vaisių padengia apsauginis sluoksnis.
Šeštojo mėnesio pabaigoje vaisiaus ilgis būna apie 33 cm, o svoris – 900 g. Jo oda plona,
spindinti, yra nedidelis riebalinis poodinis sluoksnis. Pastebimi kojų ir rankų pirštai. Pradeda
atsiskirti vokai, o akys atsimerkia. Jei gimtų šiame mėnesyje, intensyviai prižiūrimas ir slaugomas
kūdikis galėtų išgyventi.