Motinos diena scenarijus (2)

Ištrauka

Motinos dienai. Literatūrinė-muzikinė kompozicija „Mama, būk mano pasaka “
Muzikinis fonas
Angelas vardu mama (du mokiniai – Dievas ir vaikas)
Labai seniai buvo vaikas, pasiruošęs gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo:
- Kaip aš gyvensiu žemėje būdamas toks mažas ir bejėgis?
Dievas atsakė:
- Iš daugelio angelų, aš išsirinkau vieną tau. Ji lauks tavęs ir rūpinsis tavimi.
- Bet pasakykite man, čia Danguje, aš nieko kito nedarau kaip tik dainuoju ir šypsausi. To
man pakanka, kad būčiau laimingas.
- Tavo angelas dainuos tau ir šypsosis kiekvieną dieną. Ir tu jausi savo angelo meilę ir būsi
laimingas.
- Ir kaip aš sugebėsiu suprasti ką žmonės man sakys, jei aš nemoku jų kalbos?
- Tavo angelas sakys tau gražiausius ir saldžiausius žodžius, kuriuos kada nors esi girdėjęs ir su
kantrybe bei rūpesčiu, mokys tave kaip kalbėti.
- O ką man daryti, kai norėsiu kalbėti su Jumis?
- Tavo angelas sudės tavo rankas kartu ir mokys tave, kaip melstis.
- Aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių. Kas apsaugos mane?
- Tavo angelas gins tave, net jei reikės rizikuoti savo gyvybe.
- Bet aš liūdėsiu, nes daugiau nematysiu Jūsų.
- Tavo angelas visada kalbės su tavimi apie mane ir mokys kaip grįžti pas mane, nepaisant to, aš
visada būsiu šalia jūsų.
Tuo metu Danguje buvo daug ramybės, bet jau buvo galima išgirsti balsus iš žemės, ir vaikas
paskubomis tyliai paklausė:
- O Dieve, jei aš jau iškeliauju, prašau, pasakyk man mano angelo vardą.
- Tavo angelo vardas neturi jokios reikšmės, tu kviesi savo angelą žodžiu: Mama.
Kornelija:
Manęs laukia nuostabus ėjimas per didelę žemę. Per žemę, kurioje girdėti neramus širdžių
plakimas, kur šiltas virpulys bėga per žiedų kvapo sklidiną orą. Per žemę, ant kurios pastatė mylinti
moteris. Moteris, kuri, tariant Just. Marcinkevičiaus žodžiais, „mane mylėdama barė”, „tylėdama
man priekaištavo”, kuri  „man viską atleido” ir „manimi didžiavos”. Tai – mano Mama.
Lukas A.:
Mama - pats gražiausias vardas žemėje, pirmutinis žodis vaiko lūpose. Su jos vardu susiję
gražiausi mūsų prisiminimai…
Ignas:
Pavasarį, kai sprogo medžių pumpurai, kai skleidėsi pirmosios gėlės ir šypsojosi saulė, gimiau
aš. Pramerkiau akis ir pasveikinau savo mamytę pirmu verksmu. Sako, buvau nedidukas ir truputį
juokingas. Man labai patiko nieko nesuprantančiomis akimis žiūrėti į keistą pasaulį…
Lukas K.
-Ma-ma… -  neprisimenu, kada pirmą kartą ištariau šį brangų žodį.
Marius:
- M-A-M-A, - pirmoje klasėje rašiau lentoje didelėm didelėm raidėm.
Ieva:
- Mama, mamyte, mamute! - aš šaukiu per dieną tūkstančius kartų.