MOTERYS SU FOTOAPARATU XIX A. PABAIGOJE – XX A. PIRMOJE PUSĖJE LIETUVOJE GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI

Ištrauka

Magistro baigiamasis darbas
MOTERYS SU FOTOAPARATU XIX A. PABAIGOJE – XX A. PIRMOJE PUSĖJE LIETUVOJE: GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI

TURINYS
ĮVADAS 5
I DALIS. ATSIRANDANČIOS GALIMYBĖS XIX A. PABAIGOJE: NAUJOJI
MOTERIS IMASI FOTOGRAFIJOS 11
1.1. Moterų emancipacijos procesai 11
1.2. Fotografija Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje 13
1.3. Fotografės padėtis patriarchalinėje visuomenėje 14
1.3.1. Komercinė fotografija Lietuvos provincijoje 15
1.3.2. Komercinė fotografija Lietuvos didžiuosiuose miestuose Vilniuje ir Kaune . 19
1.3.3. Meninė fotografija 23
1.3.4. Menininkės, eksperimentavusios su fotografija 25
II DALIS. „NAUJOJI MOTERIS“ SU FOTOKAMERA KAIMYNINĖSE ŠALYSE.
LENKIJOS IR BALTIJOS ŠALIŲ ATVEJIAI 31
2.1. Lenkijos fotografės 31
2.2. Latvijos fotografės 34
2.3. Estijos fotografės 37
III DALIS. MODERNIOSIOS MOTERS ŽVILGSNIS PER FOTOKAMEROS
OBJEKTYVĄ: FOTOGRAFIŲ KŪRYBOS YPATUMAI 41
3.1. Žvilgsnis iš moteriškosios perspektyvos: pirmųjų fotografių kūrybos ypatumai 41
3.2. Žiūrinčios į save: moterų autoportretai fotografijoje 44
IŠVADOS 49
NAUDOTOS LITERATŪROS, ŠALITINIŲ IR ELEKTRONINIŲ DUOMENŲ
SĄRAŠAS 52
ILIUSTRACIJOS 59
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS 72
SANTRUMPOS 76
PRIEDAI 77
SUMMARY 94

ĮVADAS
2022 m. pradžioje Vytauto Kasiulio dailės muziejuje surengtos tarpukario moterų XX
a. pradžios Vilniaus menininkių parodos pavadinimas labai taikliai apibūdina to laikmečio
realijas: „Tarp lūkesčių ir galimybių“. Nors moterims atsiranda galimybė studijuoti, jos
gauna balso teisę, tačiau per ilgus šimtmečius nusistovėjusi moterų, kaip menkesnius talentus
ir galias turinčio žmogaus samprata trukdo joms įgyvendinti savo menines ambicijas. Tačiau
situacija keičiasi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir menininkių pavardžių vis daugiau ir
daugiau įrašoma į meno istoriją.
XIX a. pirmoje pusėje išrasta fotografija sudomina visus: tiek norinčius naudoti
naująją techniką, tiek smalsuolius, norinčius pamatyti pačios tikrovės atspaudą ar savo
atvaizdą. Technologija susidomi ne tik amatininkai, bet ir menininkai, norėdami praturtinti
savo meninės raiškos priemones. Tarp jų atsiranda drąsių moterų, kurios ryžtingai imasi
fotografijos meno, o kitos nedrąsiai savo bandymus realizuoja tėvo ar vyro šešėlyje. Vienos
fotografės tęsia šią veiklą visą gyvenimą, kitos meta ištekėjusios. Vos keletas fotografių
signavo savo fotografijas asmeniškai, kitos nurodydavo bendraautorystę su vyrais.
Fotografija susidomėjo ir jau žinomos menininkės, tačiau jos nelaikė savo meninės
išraiškos priemone, greičiau vadino
„pabandymais“, kitos drąsiai dalyvavo fotografijų parodose.
Šios moterys su fotoapratais supažindina mus ne tik su tuo laikmečiu, bet ir su savo
pasaulėžiūra, parodo, kaip jos mato moteris, pasitinkančias naująjį pasaulį. Tad svarbu
pabrėžti šių moterų indėlį ne tik į fotografijos istoriją, bet ir naujosios moters įvaizdžio
formavimą. Todėl šiuo darbu norima ištirti, kokie socialiniai veiksniai lėmė moterų
įsitraukimą į aktyvų fotografijos gyvenimą, jų vaidmenį tuometinėje visuomenėje.
Temos aktualumas. Viena iš retrospektyvinių parodų pasaulio fotografijos istorijos
rėmuose, įvardijant XX amžiaus pirmosios pusės kūrėjas, buvo surengta Jungtinėse Amerikos
Valstijose 2021 m. liepą-spalį „Metropolitan“ meno muziejuje Niujorke ir 2021 m. spalį –
2022 m. sausį Nacionalinėje meno galerijoje Vašingtone. Parodos anotacijoje skelbiama, kad
ji apima fotografes nuo Japonijos, Kinijos, iki Jungtinių Amerikos Valstijų, Sovietų Sąjungos
Paroda „Moterys menininkės tarpukario Vilniuje “Tarp lūkesčių ir galimybių”, 2021-12-15 – 2022-04-10, Vytauto Kasiulio dailės muziejus, kuratorės Algė Andriulytė ir Ilona Mažeikienė.