MOTERŲ VALGYMO SUTRIKIMAI IR JŲ PRIEŽASTYS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE

Ištrauka

MOTERŲ VALGYMO SUTRIKIMAI IR JŲ PRIEŽASTYS ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE

TURINYS
ĮVADAS 3
1. Požiūrio į valgymo sutrikimus kaita 4
2. Valgymo sutrikimai, požymiai ir jų šalinimas 6
IŠVADOS 13
LITERATŪROS SĄRAŠAS 14

ĮVADAS
Dabartinėse Vakarų visuomenėse pagrindinę vietą maistas užima seksualinio patrauklumo
ir kūno formavimo diskursuose. Kaskart diskutuojama, ką galima valgyti, o kas netinka žmogaus
kūnui bei organizmui, todėl dieta tampa pagrindine susirūpinimo dėl sveikos žmogui mitybos tema,
tačiau atvejų, kai paaiškėja su valgymu susijusių problemų, skaičius auga: vienintelio Baltijos
šalyse valgymo sutrikimų gydymo centro duomenimis, vidutiniškai 400 naujų pacientų kasmet
kreipiasi į šią gydymo įstaigą, ieškodami pagalbos įveikiant valgymo sutrikimus (Lisauskaitė, 2010).
Pastaruoju metu valgymo sutrikimai jau laikomi kaip šiuolaikinės visuomenės kultūros
nulemti reiškiniai: feminizmo šalininkai siūlo valgymo sutrikimus laikyti kultūriniu reiškiniu,
atsiradusiu dėl moterų priespaudos visuomenėje, jos nuolatinio bandymo prisitaikyti prie nustatytų
normų, kiek reikia sverti bei kaip atrodyti. Atliktos studijos teigia, jog toks visuomenės
informavimo priemonėse pateikiamas idealaus kūno svoris yra 23 % mažesnis nei vidutinis realus
moterų svoris (Myers, 2000). Nukrypstančios nuo šių normų moterys laikomos, o taip pat ir pačios
jaučiasi kaip neatitinkančios visuomenėje vyraujančių normų, nes mūsų kultūroje idealia moterimi
paprastai laikoma liekna, sveika bei jauna mergina, kurios svoris, afišuojamas įvairaus pobūdžio
visuomenės informavimo priemonėse, iš tiesų yra daug mažesnis, nei vidutiniškai turėtų būti.
Vyraujantis „lieknumo“ kultas labai susijęs su vartotojiška kultūra, manoma, jog nuo valgymo
sutrikimų kenčiantys asmenys taip kovoja su aplinka, kultūros nustatytais stereotipais, atitinkamai
elgdamiesi jie bando įrodyti, jog sugeba kontroliuoti savo kūną. Todėl nieko nuostabaus, kad mūsų
visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad moters kūno formos turi būti „nepriekaištingos“ – žurnalų
puslapiai ir viršeliai mirga „tobulomis“ kūno linijomis, patarimais, kaip įgauti idealią figūrą, ir pan.
Žiniasklaidos priemonės ir madų magnatai, brukantys liesų gražuolių įvaizdį, paskatina būsimąsias
aukas – pateikia lieknėjimo receptų. Moterys daug dažniau laikosi dietų, yra nepatenkintos savo
kūnu bei svoriu, kreipiasi pagalbos į medicinos atstovus, kad sumažintų viršsvorį arba atsikratytų
kamuojančių valgymo sutrikimų.