MOTERŲ POLITINIS DALYVAVIMAS VIETOS SAVIVALDOJE SITUACIJA IR GALIMYBĖS

Ištrauka

Bakalauro studijų baigiamasis darbas
MOTERŲ POLITINIS DALYVAVIMAS VIETOS SAVIVALDOJE: SITUACIJA IR GALIMYBĖS

TURINYS
ĮVADAS 7
1. MOTERŲ POLITINIO DALYVAVIMO VIETOS SAVIVALDOJE TEORINIAI 
ASPEKTAI 11
1.1 Lyčių lygybės samprata 11
1.2 Teorijų, aiškinančių lyčių (ne) lygybę, apžvalga 12
1.3 Lyčių lygybės teisinis reglamentavimas 14
1.4 Moterų politinis dalyvavimas ir jo reikšmė 17
1.5 Moterų dalyvavimas vietos savivaldoje 20
1.6 Moterų dalyvavimo vietos savivaldoje veiksniai 21
1.7 Priemonė, įgalinanti didesnį moterų dalyvavimą vietos savivaldoje 26
2. MOTERŲ DALYVAVIMO SAVIVALDYBIŲ TARYBOSE VEIKSNIŲ METODIKA 
IR REZULTATAI 28
2.1. Tyrimo metodika 28
2.2 Lietuvos savivaldybių tarybų situacija ir dinamika 30
2.3 Savivaldybių tarybų narių moterų ir vyrų grupes išskiriantys veiksniai 35
2.3.1 Struktūriniai/sisteminiai veiksniai 35
2.2.2 Grupės / organizaciniai veiksniai 38
2.2.3 Individualūs veiksniai 42
2.4 Moterų politinio dalyvavimo savivaldybės tarybose sąlygojančių veiksnių poveikio
dydžio vertinimas 50
2.5 Moterų politinio dalyvavimo vietos savivaldoje didinimo galimybės 51
IŠVADOS 53
REKOMENDACIJOS 55
LITERATŪRA 56
PRIEDAI 61

ĮVADAS
Temos aktualumas. Moterų lygiavertis atstovavimas ir dalyvavimas valdymo procesuose yra
esminė sąlyga siekiant demokratiškos ir tvarios visuomenės raidos bet kurioje šalyje (Huq,
2016). Tačiau realybėje matoma, kad moterys užima mažą dalį aukščiausių, sprendimus
priimančių pareigybių (Gago-García ir Moya, 2023). Įvairūs visuomenės nuomonės tyrimai rodo,
kad Lietuvoje politika vis dar laikoma vyriška sritimi (Radzevičiūtė, Mačiulytė, 2020), todėl
moterims įgyti politinio poveikio kompetencijas ir lygiaverčiai su vyrais dalyvauti sprendimų
priėmime yra ypač sunku (Šidlauskienė, 2009). Kumar ir kt. (2017) teigia, kad moterys vaidina
lemiamą vaidmenį nacionaliniame vystymesi, tačiau dėl įvairių socialinių-kultūrinių ir politinių
veiksnių jos neturi palankios politinio dalyvavimo padėties ir teisių.
Demokratijai stiprinti yra reikalingas vienodas moterų ir vyrų dalyvavimas priimant sprendimus
(Europos Komisija, 2023). Lygiateisis moterų ir vyrų politinis dalyvavimas yra reikalingas dėl
teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms ir gero valdymo (Europos Taryba, 2015). Lygiateisis
moterų ir vyrų dalyvavimas politikoje yra svarbi sąlyga, norint užtikrinti veiksmingą demokratiją
ir gerą valdymą. Aktyvesnis moterų dalyvavimas politinių sprendimų priėmimo procese ne tik
stiprina demokratinę sistemą, bet ir daro teigiamą poveikį įvairiems visuomenės gyvenimo
aspektams, o tai padeda gerinti moterų ir vyrų gyvenimo kokybę (Europos lyčių lygybės
institutas, 2017). Demokratinės institucijos turėtų atspindėti gyventojų įvairovę ir tenkinti visų
poreikius. Subalansuotas moterų ir vyrų dalyvavimas priimant politinius ir viešuosius
sprendimus yra pagrindinis lyčių lygybės ir visiško moterų naudojimosi savo žmogaus teisėmis
rodiklis, kartu tai lygybės, socialinio teisingumo ir sanglaudos sąlyga (Europos Taryba, 2018).
Lyčių lygybė nesiekia vienos lyties dominavimo kitos atžvilgiu, o priešingai – siekiama suteikti
vienodas galimybes skirtingoms lytims. Asmuo neturi patirti jokios diskriminacijos dėl lyties ir
turi turėti lygias veikimo galimybes įvairiuose gyvenimo srityse, įskaitant ir galimybę dalyvauti
vietos savivaldoje, nes tai viena iš žmogaus teisių. Moterų lygiaverčio politinio dalyvavimo
klausimai yra neatsiejama šiuolaikinio valdymo diskurso dalis. Galima teigti, kad moterų
trūkumas politinio dalyvavimo bei sprendimų priėmimo srityse yra viena aktualiausių mokslinių
tyrimų sričių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje (Šakalinė ir kt., 2022).
Arčiausiai gyventojų veikianti valdžia yra būtent vietos savivalda (Aurylaitė, 2017), todėl moterų
politinis dalyvavimas geriausiai atsispindi vietos lygmeniu. Pasak Brnjas ir Dukić (2018),
pagrindinis įrankis spręsti lyčių lygybės problemas yra moterų integravimas į sprendimų
priėmimą vietos savivaldos lygmeniu. Vietos valdžios institucijos turi unikalią galimybę
bendradarbiauti su Europos Komisija (2023).