Moters vaizdavimas turkų ir lietuvių literatūroje: Reşato Nuri Güntekino Čiauškutė ir Vinco Mykolaičio-Putino Altorių šešėly
Bakalauro darbas
Turinys
Įvadas 4
1. Moterų socialinė padėtis 9
1.1 Tanzimato moterys 9
1.2 Turkijos moterų emancipacinis judėjimas konstitucinėje monarchijoje 12
1.3 Vakarų - Lietuvos moterų emancipacinis judėjimas 16
2. Moterų vaizdavimas 20
2.1. Moterų tipai Reşat Nuri Güntekin romane Čiauškutė 20
2.1.1. Feridė 20
2.1.2. Miužgana 31
2.1.3. Nedžmijė 32
2.2. Moterų tipai Vinco Mykolaičio-Putino romane Altorių šešėly 33
2.2.1. Liucė 33
2.2.2. Baronienė Rainakienė 35
2.2.3. Auksė 36
Išvados 38
Literatūra 42
Summary 44
Įvadas
Šiame darbe yra nagrinėjama moteriškumo raiška turkų ir lietuvių literatūroje. Ši raiška
nagrinėjama gilinantis į moterų socialinę padėtį tiek Turkijoje, tiek Vakaruose – Lietuvoje. Yra
nagrinėjamas moterų gyvenimas ir jų socialinė padėtis Tanzimato laikotarpiu. Taip pat Turkijos
moterų emancipacinis judėjimas konstitucinėje monarchijoje bei Vakarų - Lietuvos moterų
emancipacinis judėjimas. Šiai temai suprasti ir išanalizuoti bus remiamasi keletu skirtingų autorių,
tačiau pagrindiniai darbo tiriamieji šaltiniai yra: Reşato Nuri Güntekino Čiauškutė ir Vinco
Mykolaičio-Putino Altorių šešėly.
Reşat Nuri Güntekin - žymus turkų rašytojas, prozininkas ir dramaturgas. Jis atliko svarbų
vaidmenį XX amžiaus pradžios turkų literatūroje ir yra laikomas vienu iš pagrindinių turkų
literatūrinio judėjimo, vadinamo „nacionalinės literatūros“ epocha, veikėjų. Literatūrinė karjera
prasidėjo 10-ojo dešimtmečio pradžioje, jis sulaukė pripažinimo dėl savo romanų ir pjesių. Jo
kūriniuose dažnai buvo gvildenamos socialinės problemos ir Turkijos kultūrinės permainos
pirmaisiais Respublikos metais. Reşato Nuri Güntekino Čiauškutė – tai vienas žymiausių jo
romanų, kuriame gvildenamos įvairios temos, įskaitant moterų ir moteriškumo vaizdavimą. Pirmą
kartą romanas išleistas 1922 metais. Šis romanas laikomas turkų literatūros klasika. Feridę,
pagrindinę romano veikėją, autorius bando kurti kaip stiprią ir nepriklausomą jauną moterį. Viso
pasakojimo metu skaitytojui yra leidžiama stebėti jos kelionę nuo jaunos, idealų siekiančios
mokytojos iki brandžios ir tvirtos asmenybės. Feridės charakteriu autorius meta iššūkį tradicinių
lyčių vaidmenų ir lūkesčių, kurie buvo keliami to meto moterims, vaizdavimui. Romane kalbama
apie visuomenės lūkesčius, keliamus moterims XX amžiaus pradžios Osmanų imperijoje. Jame
gilinamasi į tradicinių lyčių vaidmenų keliamus iššūkius ir suvaržymus bei moterų pastangas
išsivaduoti iš jų. Reşat Nuri Güntekin, pasitelkdamas Feridės personažą ir romano įvykius, pateikia
socialinį komentarą apie moterų padėtį Turkijos visuomenėje didelių kultūrinių ir socialinių
pokyčių laikotarpiu. Romane supažindinama su problemomis su kuriomis susiduria savarankiškumo
ir apsisprendimo siekiančios moterys.
Reşat Nuri Güntekin savo literatūroje moteris vaizdavo progresyviai, ypač atsižvelgiant į
kultūrinį ir socialinį XX amžiaus pradžios Osmanų imperijos ir pirmųjų Turkijos Respublikos metų
kontekstą. Nors autoriaus kuriamų moterų personažai pasižymėjo stiprybe ir atsparumu, jie taip pat
susidūrė su iššūkiais ir sunkumais. Šie iššūkiai neapsiribojo vien asmeniniais santykiais, bet apėmė
ir visuomenės lūkesčius bei kultūrines normas. Šių protestų vaizdavimas suteikė personažams
daugiau gilumo ir išryškino platesnes problemas, su kuriomis susidūrė to laikmečio moterys. Reşat
Nuri Güntekin taip pat savo kūriniuose tyrinėjo ir romantinius santykius, taip atskleisdamas meilės
partnerystės sudėtingumą. Jo romanų vyrų ir moterų personažų dinamika dažnai atspindėjo
besikeičiančią socialinę aplinką ir besikeičiančius moterų vaidmenis Turkijos visuomenėje.
Vincas Mykolaitis-Putinas - žymus lietuvių rašytojas, poetas, dramaturgas ir literatūros
kritikas. Jis laikomas viena įtakingiausių XX amžiaus lietuvių literatūros figūrų. V. Mykolaitis-
Putinas pasižymėjo ne tik literatūriniu indėliu, bet ir vaidmeniu formuojant kultūrines ir filosofines
diskusijas Lietuvoje. Be literatūrinės kūrybos, V. Mykolaitis-Putinas įnešė svarų indėlį į Lietuvos
filosofiją. Jis buvo paveiktas egzistencializmo ir individualizmo idėjų, dalyvavo filosofinėse
diskusijose apie egzistencijos prigimtį, moralę ir individo vaidmenį visuomenėje. Žymiausias jo
kūrinys - romanas Altorių šešėly, kuriame gvildenamos egzistencializmo, individualizmo, tradicinių
religinių vertybių ir asmens laisvės priešpriešos temos....
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!