Moters įvaizdis pramoginėje literatūroje

Ištrauka

ANGELĖS JASEVIČIENĖS STRAIPSNIS
Moters įvaizdis pramoginėje literatūroje
Straipsnio analizė pagal logikos ir argumentacijos teorijos reikalavimus
Pagrindinė straipsnio mintis yra moters įvaizdis ir jos įvaizdis pramoginėje
literatūroje. Norint atlikti šio straipsnio analizę pagal logikos ir argumentacijos teorijus
reikalavimus turime išskirti pagrindinę šio straipsnio tezę, kuria ir remsimės nagrinėdami šį tekstą:
”Moteris suvokia pasaulį tik moteriškai. Tai reiškia, kad kiekviena kurianti moteris savo tekstuose
įrašo feministines idėjas. Pasak Viktorijos Daujotytės, „kai moteris sako, kad ji yra antifeministė, ji
nesupranta pačios problemos. Moteris negali suvokti pasaulio ir negali veikti jame nebūdama
moteris“.
Ši tezė nėra tinkamai suformuluota, nes galimi du determinizmai - biologinis t.y. lytis -
moteris ir kultūrinis t.y. socialinė kaukė, nes moterimi tampama, t.y. moteriškumas. Aišku, juos
galima sujungti, bet tai reikėtų aiškiai suformuluoti, kad autorė pasirankiojo tezių iš skirtingus
determinizmus išreiškiančių - todėl prieštaringų - šaltinių. o ypač "moteriškieji tekstai nuo vyrų
rašomų tekstų skiriasi jausmingu santykiu su pasauliu."
Tezė yra grindžiama tuo, jog atsispiriama nuo minties, kad moteris - būtinai mylinti,
jausminga, emocinga. Jei lytis tėra socialinis konstruotas t.y. moteriai priskiriama moteriška savybė
- tai pati autorė rašo teksto pabaigoje - kodėl tai tik tokios moterims būdingos savybės priskiriamos
kaip moteriškumas. Gal ji nori pasakyti, kad dalį moteriškumo sukuria kultūra, dalį duoda prigimtis.
Bet tai reikėtų aiškiai suformuluoti ir argumentuoti. Dabar atrodo, kad autorė naudoja medžiagą iš
skirtingų, net priešingas pozicijas išreiškiančių, šaltinių ir alogiškai argumentuoja, o negausų vidurį
teksto įdarė akivaizdžiausiais dalykais iš perskaitytų ar paskaitytų romanų, kurių mintys skamba
prieštaringai.