MOKYTOJŲ IR TĖVŲ BENDRADARBIAVIMAS UGDANT PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SAVARANKIŠKUMĄ

Ištrauka

MOKYTOJŲ IR TĖVŲ BENDRADARBIAVIMAS UGDANT PRIEŠMOKYKLINIO
AMŽIAUS VAIKŲ SAVARANKIŠKUMĄ
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

Turinys
Lentelių sąrašas 3
Paveikslų sąrašas 4
Terminų ir sąvokų žodynas 5
Santrauka 6
Summary 7
Įvadas 8
1. MOKYTOJŲ IR TĖVŲ BENDRADARBIAVIMO, UGDANT PRIEŠMOKYKLINIO
AMŽIAUS VAIKŲ SAVARANKIŠKUMĄ, TEORINĖ ANALIZĖ 11
1.1. Vaiko brandumo mokyklai ypatumai, veiksniai 11
1.2. Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo būdai ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų
savarankiškumą 25
1.3. Priešmokyklinio amžiaus vaikų savarankiškumo ugdymas darželyje ir šeimoje 30
2. TYRIMO METODIKOS APŽVALGA 37
3. MOKYTOJŲ IR TĖVŲ BENDRADARBIAVIMO UGDANT PRIEŠMOKYKLINIO
AMŽIAUS VAIKŲ SAVARANKIŠKUMĄ EMPIRINĖ ANALIZĖ 40
Išvados ir pasiūlymai 46
Literatūros sąrašas 49

Įvadas
Temos aktualumas. Savarankiškumas – tai nėra vaiko savaime įgyjama savybė.
Priešmokyklinio amžiaus pedagogui sunku ugdyti vaiko savarankiškumą, nes geriausiai
savarankiškumas ugdomas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Priešmokyklinio amžiaus vaikų
ugdymas orientuotas į ruošimą vaikui mokyklai. Užpildytos dienų dienotvarkės, įtraukti
savarankiškumo ugdymą nelengva užduotis. Ugdymo spragos, kurios geriau turėjo būti
išspręstos ikimokykliniame vaiko amžiuje vis tęsiasi. Nesavarankiškas vaikas, jausis
nevisaverčiu ir pasitikinčiu savimi. Savarankiškumo savybė – leidžia pasirinkti veiklos ir
bendravimo tikslus, priemones ir būdus, aktyviai bei produktyviai veikti. Vaiką ugdyti
mokytis, išlaikyti pažangą toliau, tikslų siekimui, reikalingas bendradarbiavimo pavyzdys.
Sektini vaiko pavyzdžiai – tėvai ir pedagogai. Vienas iš
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymų (2011) tikslas, kad ugdyti vertybes. Vaiką ugdyti
doru, savarankišku, pilnaverčiu visuomenės piliečiu.
Analizuoti vaiko raidą reikalinga tam, kad žinotų vaiko tėvai ir pedagogai vaiko raidos
dėsningumus. Galėtume geriau pažinti vaikus, suprasti jų ugdymosi poreikius, teikti tinkamą
pagalbą bei organizuoti vaikų gebėjimus būti savarankiškiems. Priešmokykliniame amžiuje
formuojasi asmenybė, psichikos ir fizinės galios, raidos laikotarpyje. Įgyti vieni raidos
siekimai, ugdomi ir kiti įgūdžiai, formuojasi įpročiai. Vaikas mokosi pažinti save ir savo
galimybes. Bumbliauskienė ir Kalakauskienė (2021), teigia, kad savarankiškumas nėra
prigimtinė savybė, ji ,,linkusi palaipsniui slopti“ jeigu neugdoma vėliau, todėl būtina sudaryti
sąlygas vystymuisi. Ugdymo tikslas - racionaliai plėtoti vieningą požiūrį į švietimą ir
mokymą. Kurti unikalią aplinką darželyje, o vėliau ir mokykloje būtinas tęstinumas.
Autonomijos ir savarankiškumo žodžius dažnai naudojame savo kasdieninėje
kalboje. Autonomija (angl. autonomy) – sąvoka, kurios pagalba apibūdinti galime pasiekimo
lygį. Atlikdamas veiklas, asmuo jaučia didelę laisvę, nepriklausomybę ir pasisekimo
džiaugsmą, planuoti darbą ir nuspręsti pačiam (Bakker & de Vries, 2021). Ugdymo įstaiga
savarankiškumą supranta, kaip teisę ir gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus
(Balevičienė, Paurienė, 2017, p.1). Ankstesniais švietimo valdymo laikais apie
savarankiškumą buvo kalbėta mažai. Šiandien vaiko autonomiškumo tema plačiai
analizuojama visame pasaulyje. Priešmokykliniame ugdyme apie savarankiškumo ugdymą,
kuris padės pasiruošti mokyklai, mažai kalbama. Kokius pedagogai būdus siūlo,
priešmokyklinėje grupėje, tyrimų randama mažai. Neakcentuojama, kad norim vaikus ugdyti
savarankiškumo, būtinas bendradarbiavimas su vaiko tėvais. Sėkminga vaiko adaptaciją
mokykloje, nulemia tėvų nuteikimas.
Ruošiantis mokyklai, nuoširdūs ir draugiški santykiai tarp vaikų ir tėvų. Tėvų pagalba vaikui
besimokant, kantrybė tęsti užsibrėžtus tikslus ir to mokyti vaikus.
Tyrimo problema. Viena iš svarbiausių asmens savybių yra savarankiškumas.
Savarankiškumo pagrindinis ugdymasis labiausiai vyksta su ikimokyklinio amžiaus vaikais.
Jeigu priešmokyklinio amžiaus vaikas mažiau įsisavino savarankiškumo įgūdžius, juos norima
savaime palikti ateičiai. Vaikams augant savarankiškumas blėsta, o ugdyme atsiranka nauja
programa, su kuria vaikas turi susipažinęs. Priešmokyklinio amžiaus vaiko savarankiškumas
ugdosi dvejose pagrindinėse vaiko aplinkose – darželio ir namų aplinkoje. Daugelis tėvų
galvoja, kad šias aplinkas nereikia susieti. Todėl svarbu išsiaiškinti tėvams apie
bendradarbiavimo naudą į bendros tėvų ir pedagogų požiūrio naudingumą, skatinant vaiką būti
savarankišku. Profesinio bakalauro
baigiamajame darbe keliami šie probleminiai klausimai: Ar vertybės gali skatinti
savarankiškumą? Kokias emocijas, kuria tėvai, ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų
savarankiškumą? Kas skatina arba slopina vaikų savarankiškumą?
Apibendrinus teorinę analizę, teigiama, kad trūksta tėvų ir pedagogų bendravimo įgūdžių
lavinimo priešmokyklinio...