MOKYNIŲ VERSLUMO UGDYMAS

Ištrauka

MOKYNIŲ VERSLUMO UGDYMAS

TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………… 2
1. Didaktikos aspektas 3
1.1Verlumo ugdymas ir skatinimas ekonomikos ir verslumo pamokose 3
2. Edukologijos aspektas 5
2.1Mokinių karjeros galimybių skatinimas per informacinius šaltinius ir švietimą 5
3. Psichologijos aspektas 8
3.1Mokinių savijauta ir emocijos planuojant savo karjerą…………………………………………..8
4. Sveikatos aspektas……………………………………………………..………………… 10
4.1 Fizinio aktyvumo skatinimas, gerina mokinių savijautą ir sveikatą 10
5. Verslumo ugdymas mokinių karjerai analizė………………………………… …… …12
5.1 Tyrimo metodai respondentų atranka……….………………………………………………….12
5.2 Tyrimo eiga……………………………………………………………………………………..13
5.3 Tyrimo rezultatų apdorojimas, analizė, apibendrinimas ir rezultatų pateikimas………………..14
IŠVADOS…………………… ……………………………………………………………… …27
LITERATŪRA……………………………………………………………………………….… 29
Priedai……………………………………………………… …………………………………….30
PRIEDAS 1. Kiekybinio tyrimo respondentų anketa……………………………………………….30

ĮVADAS
Savarankiškumas ir laisvumas yra akltualus sių dienų kontekstas visuomeneje. Šiandienos
pasaulio ir mūsų valstybės 2013-2022 metų keliamas tiklas yra orientuotis į kūrybiškumą ir augantį
technologijų išmanymą, bei verslumo siekimo prioritetus. Kaip teigiama Lietuvos švietimo būklės
tyrimų apžvalgose pagrindinis bendrųjų programų atnaujinimo siekis – švietimo paradigmų kaita –
perėjimas iš tradicinės (poveikio) į mokymosi paradigmą, t. y. nuo žinių ir supratimo prie
kompetencijų (žinių, gebėjimų, nuostatų ir vertybių visumos) ugdymo. (Teisės aktas, 2013).
Verslumas pagal Chiguntą – tai praktinis tam tikrų savybių taikymas (tokių, kaip:
iniciatyvumas, inovatyvumas, kūrybiškumas, rizikos prisiėmimas), kartu pasitelkiant atitinkamus
įgūdžius, reikalingus sėkmei tam tikroje aplinkoje bei kultūroje užtikrinti (2002, p.35)
Verslumas pagal Jasinavičių – tai gebėjimas turimus žmogiškuosius ir materialiuosius
išteklius efektyviai paversti paklausia ir vertinga kitiems žmonėms produkcija ((2007, p.28).
Verslumo ugdymas vyksta ten, kur besimokantys tobulina savo gebėjimus ir mąstyseną
siekdami kūrybiškas idėjas paversti verslo veiksmais. Tai bendrasis visų besimokančiųjų gebėjimas,
padedantis asmenybei tobulėti, tapti aktyviu piliečiu, integruotis į visuomenę bei įsidarbinti.
Verslumo ugdymas svarbus visame visą gyvenimą trunkančiame mokymosi procese, visoms
mokymosi disciplinoms ir visoms ugdymo ir mokymosi formoms (formaliajam, neformaliajam ir
savišvietai), kurios prisideda ugdant verslumo dvasią ar elgesį turint komercinį tikslą arba jo
neturint“ (EACEA, Švietimo ir jaunimo politikos analizė 2016, p 19)
Verslumo ugdymas tai mokinių rengimas gyventi ir veikti, rinkos ekonomikos ir sąlygomis
savo, savo šeimos ir visuomenės labui.
Aktualumas ir problema.
Verslumas apibudinamas, kaip jauno žmogaus požiūris, įgūdžiai ir žinios, kurie leidžia
atpažinti galimybė, kurti vertė (tiek socialinę, tiek ekonominę), ir veiksmai, skirti šiai galimybei panaudoti.
Verslumo ugdymas, kaip ir ugdymas, nėra tik žinių perteikimas ir gebėjimų ugdymas, tai yra
kompleksinis procesas, kuriame reikia mokėti modeliuoti įvairias mokymo(si) strategijas, taikyti
tokius mokymo(si) metodus, ir būdus, kurie minimaliomis laiko sąnaudomis leistų pasiekti
efektyvių rezultatų‘(Strazdienė ir Geležinienė, 2008, cit. pagal Dž. Ruškyte straipsnis 2016).
Taip verslumo ugdymas ir skatinimas prasideda mokykloje ir formuoja aktyvią jauną
ekonomiškai ir socialiai šviestą visuomenė.