MOKYKLOS BENDRUOMENĖS ĮSITRAUKIMAS RENGIANTIS ĮTRAUKIAJAM UGDYMUI

Ištrauka

MOKYKLOS BENDRUOMENĖS ĮSITRAUKIMAS RENGIANTIS ĮTRAUKIAJAM UGDYMUI
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
LENTELIŲ SĄRAŠAS......................................................................................................................3
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS...................................................................................................................4
ĮVADAS...............................................................................................................................................5
1. ĮTRAUKIOJO UGDYMO TEORINIAI ASPEKTAI...............................................................9
1.1. Įtraukiojo ugdymo samprata..................................................................................................9
1.2. Įtraukiojo ugdymo realizavimo prielaidos............................................................................11
1.3. Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo mokykloje prielaidos ir galimybės..................................13
2. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS VAIDMUO KURIANT ĮTRAUKIĄ 
MOKYKLĄ......................................................................................................................................21
2.1. Mokyklos bendruomenės samprata.......................................................................................21
2.2. Mokyklos bendruomenės veiklos ypatumai..........................................................................23
2.3. Mokyklos bendruomenės narių vaidmuo organizuojant įtraukų ugdymo procesą...............25
2.3.1. Mokyklos vadovų funkcijos ir atsakomybės................................................................25
2.3.2. Pedagogų funkcijos ir atsakomybė..............................................................................28
2.3.3. Tėvų ir socialinių partnerių įsitraukimo į mokyklos bendruomenės veiklą svarba.....30
2.3.4. Mokinių dalyvavimas mokyklos bendruomenės veikloje............................................32
3. MOKYKLOS BENDRUOMENĖS ĮSITRAUKIMO RENGIANTIS ĮTRAUKIAJAM 
UGDYMUI TYRIMAS ................................................................................................................34
3.1. Tyrimo metodologija............................................................................................................34
3.2. Tyrimo duomenų analizė....................................................................................................38
3.2.1. Mokyklos vadovų refleksijų analizė............................................................................38
3.2.2. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų patirčių analizė........................................44
3.2.3. Mokinių tėvų nuomonės apie pasirengimą įtraukiajam ugdymui analizė....................61
DISKUSIJA.......................................................................................................................................69
IŠVADOS..........................................................................................................................................73
REKOMENDACIJOS.......................................................................................................................75
LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................76
SANTRAUKA...................................................................................................................................90
SUMMARY........................................................................................................................................93
PRIEDAI............................................................................................................................................96
AKADEMINIO SĄŽININGUMO DEKLARACIJA......................................................................100

ĮVADAS
Aktualumas ir naujumas. Perėjimo nuo švietimo visiems prie švietimo kiekvienam,
suasmeninto ugdymo(si) ir mokymo(si) nuostata suformuluota Lietuvos Respublikos švietimo
įstatyme (2020), Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje (2013), ,,Lietuvos ateities vizijoje
„Lietuva 2050“(2023) . Įgyvendinant traukųjį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose svarbu, kad
kiekvienam vaikui būtų sudarytos sąlygos ugdytis artimiausioje ugdymo įstaigoje (Lietuvos
Respublikos švietimo įstatymas, 2020), bei būtų sukurtos palankiausios galimybės išskleisti
individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius (Valstybinė švietimo
strategija 2013–2022, 2013). Pažymima, kad kokybiškas švietimas turi sudaryti sąlygas kiekvienam
išlavinti asmeninius gebėjimus, todėl būtina sukurti integralią ir atvirą ugdymosi sistemą (Lietuvos
ateities vizija „Lietuva 2050“, 2023). Visa tai orientuoja į įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą
bendrajame ugdyme.
Tyrimai rodo, kad ,,įtraukiojo ugdymo kultūra ir praktika geresnė tose mokyklose, kuriose
vaikai sulaukia pagalbos ir dėmesio savo asmenybei, gauna kokybišką grįžtamąjį ryšį, kurių
pamokose pasireiškia universalaus dizaino mokymuisi požymiai“ (Lietuva. Švietimas šalyje ir
regionuose 2022. Įtraukusis ugdymas, 2022, p. 112). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į
įtraukiojo ugdymo kokybiškos pedagoginės sąveikos ir pagarba grįstos aplinkos mokykloje svarbą
tiek šeimoje, tiek mokykloje (Grinkevičienė ir kt., 2015, p. 74). Taip pat dera įvertinti ir pozityvius
tarpasmeninius mokinių santykius, kurie yra sėkmingo įtraukiojo ugdymo rezultatas, tačiau neretai
sėkmingų santykių plėtotei trukdo specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) ,,turinčių mokinių
socialinė izoliacija, vienišumas, socialinis nepriėmimas, patyčios“ (Monkevičienė, 2017, p. 99).
Dėmesys mokiniui, jo gera savijauta, kokybiška pedagoginė sąveika, pagarbūs santykiai – visa tai
sudedamosios mokyklos kultūros dalys, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka mokyklos
bendruomenei. Kaip teigia Grinkevičienė ir kt. (2015), mokykloje, kurioje mokosi neįgalūs vaikai,
su sunkumais susiduria visi ugdymo proceso dalyviai, todėl iškilusias problemas turi analizuoti ir
spręsti visa mokyklos bendruomenė. Vadinasi, siekiant sėkmingo įtraukiojo ugdymo organizavimo,
svarbiausias vaidmuo tenka mokyklos bendruomenės pasirengimui šį ugdymą realizuoti.
Mokyklos bendruomenės pasirengimas įtraukiajam ugdymui bendrojo ugdymo mokyklose
yra svarbus veiksnys, užtikrinantis, kad visi mokiniai, įskaitant skirtingų gebėjimų ir poreikių
turinčius, gautų tinkamą paramą ir galimybę aktyviai dalyvauti mokymo(si) procese, nes įtraukusis
ugdymas yra ateities ugdymas. Vis dėlto, „dalyje mokyklų sudėtinga užtikrinti, kad kiekvienas
mokinys gautų jam reikalingą pagalbą, nes trūksta švietimo pagalbos specialistų, o fizinė mokyklos
aplinka neatitinka visų mokyklos poreikių“ (Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo kryptingumas
mokyklose, vykdančiose bendrojo ugdymo programas. Teminio išorinio vertinimo ataskaita, 2022,
p. 28). Todėl šiame darbe bus siekiama atskleisti būtent mokyklos bendruomenės įsitraukimo,
rengiantis įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui, prielaidas bei galimybes.
Temos ištirtumas. Užsienio ir Lietuvos mokslininkai tyrinėja įvairius įtraukiojo ugdymo
aspektus. Ainscow (2005) nagrinėjo įtraukties procesą, Sera (2014) – įtraukiosios pedagogikos
koncepciją, galinčią sumažinti švietimo nelygybę, didinti mokymosi galimybes kiekvienam,
Tomlison (2001) pateikė diferencijuoto mokymo teoriją, kuria siekė užtikrinti, kad mokiniai būtų
mokomi atsižvelgiant į jų gebėjimus bei poreikius, Ainscow (2020) ir Almalki (2016) analizavo
iššūkius, su kuriais susiduriama įgyvendinant įtraukųjį...