Aplinkosaugos vadybos sistemos teorinė analizė

Ištrauka

APLINKOSAUGOS VADYBOS SISTEMOS TEORINĖ ANALIZĖ

Turinys
Aplinkos apsauga ir jos politika
Aplinkosaugos vadybos sistemos
Aplinkosaugos vadybos sistemos ISO14001
Aplinkos apsaugos vadybos sistema EMAS

Aplinkos apsauga ir jos politika
Priklausomybę nuo gamtos, kuri žmonėms buvo jų veiklos ir sveikatos pagrindas,
suvokė dar senovėje. Žmonija šimtmečius gamtą laikė paprastu objektu ir keitė bei valdė ją
siekdama kurti savąsias civilizacijas. Grėsmingas gamtai žmonijos veiksmų pobūdis išryškėjo
kartu su XVIII amžiaus pramonės revoliucija ir intensyviu organinio kuro naudojimu. O XX
amžiuje ėmė aiškėti nerūpestingos industrializacijos padariniai – klimato kaita, ozono
sluoksnio ardymas, katastrofiškas miškų ir biologinės įvairovės naikinimas (Mykolo Romerio
Universitetas. 
Sociologijos, filosofijos ir kt. humanitarinių mokslų srityse aplinka apibrėžiama kaip
žmonijos egzistavimo sfera, susidedanti iš gamtos, antropogeninių objektų ir visuomenės.
Pranas Baltrėnas ir kt. aplinką apibrėžia kaip išorės elementus, su kuriais konkretus
organizmas tiesiogiai ar netiesiogiai santykiauja. Tai ne tik biosferos komponentų visuma,
garantuojanti gyvybės biologinį egzistavimą žemėje, bet ir erdvinis teritorijos kompleksas,
susidedantis iš natūralios gamtos ir jos antropogeninės veiklos rezultatų. Remiantis UNESCO
priimtu apibrėžimu aplinka – tai pasaulio dalis, kurią žmogus naudoja, kurioje veikia ir prie
kurios prisitaiko.