Socialinių mokslų tyrimų metodologija

Ištrauka

SOCIALINIŲ MOKSLŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA
1.Kada taikoma metodologija – kokiais atvejais?
Plačiąja prasme metodologiją galima apibrėžti kaip bendriausius pažinimo principus, ji
nagrinėja mokslinio pažinimo procesą ir jo principus bei mokslinio tyrimo metodus ir techniką.
Socialiniuose moksluose naudojama siekiant gauti mokslinės informacijos apie visuomenėje
vykstančius procesus, nustatant jų dėsningumus bei juos sąlygojančius veiksnius. Socialinių tyrimų,
kurie yra orientuoti į žmogų, žmonių grupę, objektu gali būti žmogaus elgesys, gyvenimo būdas ir
pan.. Todėl kalbant apie socialinių tyrinėjimų tikslus išskiriamos tokios esminės jų kryptys, kaip
noras suprasti socialinę realybę bei jos rėmuose nustatyti atskirų individų ar grupių elgsenos
ypatumus. Ir nors socialiniai mokslai neatskleidžia galutinės tiesos, tačiau vis dėlto jie padeda
suvokti mus supantį pasaulį, pateikdami socialinių formų, kuriomis žmogus save apsupo,
paaiškinimą. Ir vis tik, nežiūrint to, jog socialiniai mokslai betarpiškai nepretenduoja į formalizuotų
dėsnių atradimus, tačiau būtent dėl jų specifiškumo neretai jie mokslinės bendrijos diskutuojami, ir
visų pirma tyrimo duomenų moksliškumo (jų mokslinės vertės) kontekste. Pažymėtina, kad
metodologijos sąvoka įvairių autorių aiškinama nevienodai. Pasak J. Leonavičiaus (1993),
metodologija yra: 1) mokslas, aiškinantis mokslinio tyrimo metodus, bendrų mokslo metodų teoriją;
2) tikrovės pažinimo teorija, tirianti mokslinio mąstymo būdą bei principus (p.129). K. Kardelis
(1997) metodologiją apibrežia kaip teoriją, kuri nagrinėja: mokslinio pažinimo procesą (bendroji
metodologija), jo principus (bendramokslinė metodologija), mokslinio tyrimo metodus ir techniką
(mokslo krypties metodologija) (p. 54 - 55). Taigi pasirinkti tyrimo metodologiją nėra lengva, nes
jos supratimas ir taikymas gali būti įvairus.
2.Ką ji leidžia atskleisti – kokių leidžia siekti tikslų? (su pavyzdžiais)
Metodologijos tikslas - padėti tyrėjui plačiau suprasti ne mokslinio tyrimo produktą, bet patį
tyrimo procesą. Tikslas gali būti nukreiptas: 1) į teorinio pažintinio rezultato siekimą ir 2) į
praktinio taikomojo rezultato siekimą. Pavyzdžiui, psichinius reiškinius tirti galime remdamiesi
žmogaus elgesiu, mes galime pažinti jo psichiką; be to, dar yra kalba, kuria galime pasakyti savo
nuomonę, jausmus, išgyvenimus ir kt.; įvairūs psichofiziniai pokyčiai, kuriuos galima užregistruoti
prietaisų pagalba ir t.t. Tyrimo tikslai ir uždaviniai sudaro tarpusavyje susijusią grandinę, kurioje
viena grandis palaiko kitą. Galutinis tyrimo tikslas gali būti pavadintas tyrimo bendru uždaviniu, o
atskyrus uždavinius, kurie yra pagrindinio uždavinio sprendimo priemonės, galima pavadinti
tarpiniais tikslais arba antros eilės tikslais. Jei pagrindinis tikslas formuluojamas kaip teorinis
taikomasis, tai rengiant tyrimo programą pagrindinis uždavinys skiriamas mokslinės literatūros tuo
klausimu studijavimui, tyrimo dalyko hipotetinei koncepcijai sukurti, išeities duomenų tiksliam
interpretavimui, mokslinės problemos išskyrimui ir loginių darbinių hipotezių analizei. Jei tyrimo
tikslai yra praktiniai, tai pradedant rengti programą visų pirma atsižvelgiama I socialinio objekto
specifiką ir aiškinamasi praktiniai uždaviniai, kuriuos reikia spręsti. Tik tada tyrėjas ieško
literatūroje atsakymo į klausimą, ar yra koks nors tipinis iškilusių uždavinių sprendimo būdas. Pvz.,
jeigu darbo tema būtų “UAB „X“ komunikacija krizės laikotarpiu“, tai darbo tikslas būtų –
išanalizuoti UAB „X“ komunikacijos procesą krizės laikotarpiu. Pagal šį tikslą keltume tokius
uždavinius: 1) Atskleisti įmonių komunikacijos krizės metu teorinius aspektus; 2) Išanalizuoti UAB
„X“ komunikaciją krizės metu; 3) Apibūdinti UAB „X“ komunikacijos modelius krizės metu. Arba
kitas pavyzdys: tarkim, jeigu darbo tema yra „Karjeros ir veiklos vertinimas Lietuvos valstybės
tarnybos personalo vadyboje“, tai tikslą formuluotume taip: išanalizuoti karjeros ir veiklos
vertinimą Lietuvos valstybės tarnybos personalo vadyboje. Šiam tikslui pasiekti keltume šiuos
uždavinius: 1. Išanalizuoti karjeros ir veiklos vertinimo teorines dimensijas; 2. Aptarti karjeros ir
veiklos vertinimo vietą personalo vadyboje; 3. Aptarti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo ir
karjeros aspektus Lietuvoje; 4. Ištirti X rajono...