MOKESČIŲ SISTEMOS ĮTAKA GYVENTOJŲ EKONOMINIAM AKTYVUMUI LIETUVOJE

Ištrauka

BAIGIAMASIS BAKALAURO DARBAS
MOKESČIŲ SISTEMOS ĮTAKA GYVENTOJŲ EKONOMINIAM AKTYVUMUI LIETUVOJE

TURINYS
ĮVADAS 3
1. MOKESČIŲ SISTEMOS ĮTAKOS GYVENTOJŲ EKONOMINIAM AKTYVUMUI 
LITERATŪROS APŽVALGA 5
1.1. Mokesčių samprata, funkcijos ir rūšys 5
1.2. Mokesčių sistema ir apmokestinimo principai 8
1.3. Gyventojų ekonominio aktyvumo teorinė argumentacija 11
1.4. Mokesčių sistemos poveikis gyventojų ekonominiam aktyvumui: teorinis požiūris ir 
tyrimų apžvalga 14
2. MOKESČIŲ SISTEMOS ĮTAKOS GYVENTOJŲ EKONOMINIAM AKTYVUMUI 
LIETUVOJE TYRIMO METODIKA 23
3. MOKESČIŲ SISTEMOS ĮTAKOS GYVENTOJŲ EKONOMINIAM AKTYVUMUI 
LIETUVOJE TYRIMAS 27
3.1. Mokesčių ir darbo jėgos apmokestinimo analizė 27
3.2. Gyventojų ekonominio aktyvumo rodiklių analizė 35
3.3. Mokesčių sistemos įtakos gyventojų ekonominiam aktyvumui analizė ir 
apibendrinimas 39
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 42
LITERATŪROS SĄRAŠAS 44
SANTRAUKA 48
SUMMARY 49

ĮVADAS
Darbo temos aktualumas ir problema. Sklandi ekonomikos plėtra neįmanoma be
stabiliai funkcionuojančios mokesčių sistemos, todėl šalies ekonomikai itin svarbūs ne vien
egzistuojantys mokesčiai bei jų kitimas, tačiau ir stabili mokesčių sistema. Šalies biudžeto
mokestinių įplaukų surinkimas bei tinkamas jų paskirstymas gali užtikrinti tai, kad mokesčių
sistema bus efektyvi. Mokesčių politika sąlygoja mokesčių sistemos funkcionavimą ir
ekonomikos reguliavimą. Ekonomikos plėtrą šalis greičiausiai pajaučia per surenkamas
mokestines įplaukas į biudžetą. Šalies mokesčių sistema lemia ekonomikos augimą, investicijų
pritraukimą, lėšų užtikrinimą valstybės funkcijų vykdymui, nes mokesčiai turi stiprų ryšį su
ekonomikos augimu (Hakim ir kt., 2022).
Mokesčių sistema yra susijusi su ekonominiu aktyvumu, kuris gali būti šalies
ekonominis aktyvumas arba gyventojų ekonominis aktyvumas. Gyventojų ekonominiam
aktyvumui yra priskiriami: nedarbo lygis, gyventojų užimtumas, darbo užmokestis. Lietuvos
statistikos departamentas skaičiuoja šiuos gyventojų ekonominio aktyvumo rodiklius:
bedarbius, užimtus gyventojus, neaktyvius gyventojus, nedarbo lygį, aktyvumo lygį ir
užimtumo lygį. Nuo gyventojų ekonominio aktyvumo priklauso ir šalies ekonominis augimas,
vyriausybės strateginės veiklos įgyvendinimo rezultatai ir pan. Mokesčiai vaidina svarbų
vaidmenį valstybės ekonomikoje, nes jų dėka generuojamos pajamos į biudžetą, kurios
skirstomos įvairioms funkcijoms finansuoti. Statistiniai duomenys rodo, kad darbo užmokestis
ir užimtųjų skaičius auga, nedarbo lygis šalyje mažėja. Trūkstant darbuotojų, į darbo rinką
įsilieja net ir tie asmenys, kurie darbo seniau neieškojo – tai rodo didėjantis darbo jėgos
aktyvumo lygis (Aleknavičiūtė, 2020).
Darbo problema. Mokesčių sistema tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse dažnai yra
nepakankamai stabili bei skaidri, dėl to nuolat kintanti. Mokesčių sistemoje vykdomi įvairūs
mokestiniai pertvarkymai, kurie daro įtaką gyventojų ekonominiam aktyvumui. Analizuojant
Lietuvos mokesčių sistemą, pasigendama išsamaus jos įtakos gyventojų ekonominiam
aktyvumui vertinimo. Galima sakyti, kad mokesčių poveikis ekonominio aktyvumo rodikliams
mažai tyrinėtas. Todėl darbe keliamas probleminis klausimas kaip mokesčių sistema Lietuvoje
veikia gyventojų ekonominį aktyvumą?
Darbo objektas: mokesčių sistemos poveikis gyventojų ekonominiam aktyvumui Lietuvoje.
Darbo tikslas: įvertinti mokesčių sistemos įtaką gyventojų ekonominiam aktyvumui Lietuvoje.