Modernioji įmonės veiklos kryptis (Žalioji ekonomika)

Ištrauka

MODERNIOJI ĮMONĖS VEIKLOS KRYPTIS (ŽALIOJI EKONOMIKA)
Kursinis projektas

Turinys
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 3
SĄVOKŲ ŽODYNAS 4
ĮVADAS 5
LITERATŪROS ANALIZĖ 6
1. ŽALIOJI EKONOMIKA 6
1.1. Žaliosios ekonomikos pradžia 6
1.2. Žaliosios ekonomikos vartojimas paieškose 6
2. ŽALIOSIOS EKONOMIKOS NAUDA 7
2.1. Žaliosios ekonomikos nauda makroekonomikai 7
2.2. Žaliosios ekonomikos nauda įmonei 8
3. ŽALIOSIOS EKONOMIKOS PRITAIKYMAS TECHNOLOGIJOSE 9
3.1. Atliekų perdirbimas 11
3.2. Vandens taupymas 11
3.3. Elektros taupymas 12
3.4. Atsinaujinantys energijos šaltiniai 12
3.5. Žemės ūkis 13
3.6. Taršos mažinimas 14
4. TVARUS NAUDOJIMAS TAIKANT TECHNOLOGIJAS 14
IŠVADOS 17
LITERATŪROS 18

ĮVADAS
Tyrimo aktualumas. Žalioji ekonomika šiuolaikinėse įmonėse turi labai didelę
reikšmę. Ji yra labai aktuali. Pastaraisiais dešimtmečiais būtina visapusiškai išnaudoti
žaliosios energijos vaidmenį įgyvendinant žaliąją transformaciją ir sprendžiant aplinkos
blogėjimo problemas (Li et.al, 2022). Aplinkos problemos, tokios kaip klimato kaita, išteklių
išeikvojimas ir tarša, tapo svarbia švietimo sistemų dalimi visame pasaulyje (Affolderbach,
2022). Reikšmingos aplinkosaugos strategijos, apimančios visus produkto gyvavimo ciklo
etapus, įgyvendinimas yra sudėtingas ir bauginantis iššūkis, kurio dauguma organizacijų
neįtikinamai įveikia (Bianchi et al, 2022).
Tyrimo problema – Žaliosios ekonomikos panaudojimo trūkumas.
Tyrimo objektas – Žalioji ekonomika
Tyrimo tikslas – Sužinoti kur naudojama žalioji ekonomika.
Uždaviniai tiklsui pasiekti:
1. Aprašyti kas yra žalioji ekonomika.
2. Aprašyti žaliosios ekonomikos naudą įmonei.
3. Ištirti kur yra naudojama žalioji ekonomika.
Tyrimo metodai. Literatūros analizė.

LITERATŪROS ANALIZĖ
1. Žalioji ekonomika
Žalieji finansai sulaukė didelio dėmesio naujausioje literatūroje dėl augančių pasaulinių
veiksmų kovoti su klimato kaita. Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų ir Paryžiaus
klimato susitarimo patvirtinimas yra reikšmingi pasaulinių institucijų ir nacionalinių
vyriausybių pasiekimai, atspindintys didesnį įsipareigojimą aplinkos tvarumui užtikrinti
(Khan et al, 2022).
1.1. Žaliosios ekonomikos pradžia
Žiedinės ekonomikos koncepcija atsirado 1966 m., kai Boulding pasiūlė ekonomiką
organizuoti kaip žiedinę sistemą, kad būtų užtikrintas tvarus vystymasis. Tačiau sistema buvo
formalizuota po dešimtmečių, 1989 m. Pearce ir Turner , ir ji daugiausia pagrįsta
vadinamaisiais 3R principais: sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti. Pagal loginę schemą
ūkio subjektai veikia tarsi gyvavimo ciklo perspektyvoje, mažindami sąnaudas ir gamybos
atliekas, didindami tarpsektorinę sinergiją (Santeramo, 2022).
Dabartinės klimato krizės aktualumas pabrėžia, kad vartotojai turėtų žinių ir įgūdžių,
kad galėtų spręsti aplinkos ir socialines problemas, tokias kaip medžiagų vartojimas, aplinkos
blogėjimas ir nelygybė visais erdviniais masteliais. Geografiniu ir erdviniu požiūriu jautrios
sąvokos ir požiūriai į tvarumą ir ekologiškumą yra ypač svarbūs, nes geriausia praktika ir
sėkmingi modeliai nėra lengvai perkeliami įvairiuose kontekstuose (Affolderbach, 2022).
Žaliasis ekonomikos augimas ir tvarus vystymasis papildo vienas kitą, o ekologiško
ekonomikos augimo skatinimas turi svarbią praktinę reikšmę (Lin & Zhou, 2022). Plečiantis
pramonės gamybai, didėjanti žmogaus įtaka ir blogėjanti išorinė aplinka tapo rinkos sistemos
neefektyvumo, nepaisant išorinės įtakos, priežastimis (Mikhno et al., 2021).
Žalioji ekonomika plačiai pripažįstama kaip galimas dabartinės pasaulinės
ekonomikos ir aplinkosaugos krizės sprendimas ir galimas mechanizmas, padedantis
praktiškai pasiekti darnų vystymąsi. Šiuo metu plėtojama daug žaliųjų technologijų,
atsinaujinančios energijos, biologinės įvairovės išsaugojimo, efektyvaus išteklių naudojimo,
medžiagų perdirbimo ir žaliosios infrastruktūros (Newton, 2014).