XX a. šeštajame dešimtmetyje Prancūzijoje, kaip atsvara tradiciniam romanui, atsiranda
naujasis romanas, dar kitaip vadinamas antiromanu ar aliteratūra. Nauja literatūros forma
susiformuoja šaltojo karo metais, Prancūzijos visuomenę apėmus pesimizmui dėl žlungančių
vilčių įvesti įvesti radikalias permainas. Be to, kaip tik tuo metu suaktyvėja masinės literatūros
leidyba ir tai taip pat prisideda prie naujojo romano atsiradimo. Naujos literatūros krypties
atstovai pasisako prieš istorijų pasakojimą romane. Jie, pasak Prano Bieliausko, protestuoja prieš
tokius tradicinius romano elementus kaip fabula, charakteris ir dialogas. Naujojo romano
šalininkai, sekdami tokių rašytojų kaip F. Kafka, M. Prustas ir Dž. Džoisas, pėdomis, gilinasi į
žmogaus sąmonę ir pasąmonę, fiksuoja jo psichikos reiškinius. Vienas iš naujojo romano atstovų
Mišelis Biutoras savo kūriniuose kreipia dėmesį į smulkiausias detales ir aprašo, kokias vidines
žmogaus reakcijas jos sukelia.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!