Minimalaus darbo užmokesčio reguliavimas

Ištrauka

Minimalaus darbo užmokesčio reguliavimas
Ekonomikos teorijos referatas

Turinys
ĮVADAS 3
1.Darbo užmokesčio samprata, reguliavimas ir nustatymo principai 4
1.1. Darbo užmokesčio esmė 4
1.2. Valstybinis darbo užmokesčio reguliavimas 5
1.3. Minimalaus darbo užmokesčio samprata 6
2.Minimalaus darbo užmokesčio reguliavimas, nustatymo principai ir metodai 7
2.1. Minimalaus darbo užmokesčio reguliavimas 8
2.1. Darbo užmokesčio politika ir teisinis reguliavimas 8
2.2. Minimalaus darbo užmokesčio reguliavimas Lietuvoje 9
2.2.1 Teisinis reguliavimas 9
2.2.2. Minimalaus darbo užmokesčio nustatymo principai 10
3.MDU nustatymo tvarka Lietuvoje 11
3.1. Minimalaus darbo užmokesčio aktualūs reguliavimas 11
3.2. Darbo užmokesčio dydžių metodika 13
IŠVADOS 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮVADAS
Apmokėjimas už darbą visada buvo aktuali ekonominė, teisinė bei socialinė
problema. Sprendžiant apmokėjimo už darbą klausimus, tiesiogiai susiduria darbuotojų ir
darbdavių interesai. Rinkos sąlygomis skirtingi interesai tarp socialinių partnerių (darbdavių
organizacijų ir darbuotojų sąjungų) derinami dvišalių arba trišalių derybų pagrindu. Siekiant
suteikti tam tikras minimalias garantijas darbuotojams bei užtikrinti darbuotojo ir jo
išlaikytinių bent minimalių fizinių ir dvasinių poreikių patenkinimą, Lietuvoje minimalus
darbo užmokestis yra garantuojamas valstybės ir nustatomas trišaliu susitarimu, privalomu
visiems ūkio subjektams. Tačiau taip reglamentuojant minimalaus darbo užmokesčio dydį
šalyje nėra atsižvelgiama į konkrečios pramonės šakos, apskrities ar rajono ypatumus, kaip,
pavyzdžiui, darbdavių išgalės mokėti tam tikro dydžio atlyginimą, darbo sąlygos, darbuotojų
kvalifikacija, minimalūs gyvenimo standartai ir pan. Norint įvertinti šiuos darbo rinkos
aspektus, tikslingiausia minimalų darbo užmokestį reguliuoti dvišalių derybų pagrindu, kas
yra ypač dažnas reiškinys išsivysčiusiose užsienio šalyse.
Darbo tikslas: išanalizuoti ir aptarti minimalaus darbo užmokesčio reguliavimą.
Uždaviniai:
1.Kokiais principais ir kriterijais remiantis turėtų būti reguliuojamas minimalus darbo apmokėjimas;
2.Kokius veiksnius atsižvelgus jis turėtų būti nustatomas, kad užtikrintų apsaugą, t.y. tam tikrą
minimalų gyvenimo lygį mažas pajamas gaunantiems darbuotojams;
3.Kokie yra ypač pažeidžiami darbo rinkoje.

1.DARBO UŽMOKESČIO SAMPRATA, REGULIAVIMAS IR NUSTATYMO PRINCIPAI
1.1. Darbo užmokesčio esmė
Vienas svarbiausių gamybos veiksnių yra darbas. Darbo rinka kartu su žemės ir kapitalo
rinkomis įeina į ekonominių išteklių rinkos sudėtį. Kaip ir kiti ekonominiai ištekliai darbas
rinkoje įgyja savo kainą. Ši kaina yra darbo užmokestis. Darbo užmokesčio sąvoka
šiuolaikiniai ekonomistai dažnai supranta gana plačiai, jai priskirdami samdomųjų darbuotojų,
gaunamas išmokas, profesionalių specialistų (mokytojų, gydytojų, juristų ir kt.) honorarus ir
atlyginimus, individualių smulkiųjų verslininkų, kurie patys teikia paslaugas, gautas pajamas.
Darbo užmokestis – tai pinigine forma išreikštas pajamų šaltinis, jis vertinamas kaip
nacionalinių pajamų dalis, kurią visuomenė moka savo nariams pagal jų sunaudoto darbo
kiekį bei kokybę jų materialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti; tai išmokos
darbuotojams už jų darbo jėgos kaip gamybos veiksnio panaudojimą . (Šileika, 2000).
Darbo užmokestis gali būti išreikštas dvejopai: kaip nominalusis ir kaip realusis.