Mineraliniai ištekliai

Ištrauka

Turinys
Mineraliniai ištekliai
Mineraliniai ištekliai Lietuvoje
Mineralinių išteklių panaudojimas
Mineralinių išteklių gavyba pasaulyje
Mineralinių išteklių problemos ir jų sprendimas
Teigiamas ir neigiamas mineralinių išteklių gavybos poveikis aplinkai

ĮVADAS
1. MINERALINIAI IŠTEKLIAI
Beveik viskas, ką gaminame, statome ar naudojame kokią nors energiją, imama iš Žemės.
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau priklauso nuo iš žemės gelmių išgaunamų mineralinių ir
energijos išteklių. Jie neatsinaujina, nevienodas jų naudingumas ir gamybos savikaina,
netolygus paplitimas pasaulyje.
Mineraliniai ištekliai – žemėje ir ir jos gelmėse esančios bet kokios cheminės ir fizinės
būsenos gamtinės mineralinės medžiagos (Mineraliniai ištekliai…2008).
Mineralinių išteklių kiekis ir sudėtis gamtoje skiriasi ir priklauso nuo jų buvimo vietos.
Mineraliniai ištekliai susidaro vykstant įvairiems geologiniams procesams: išsiveržiant mantijos
magmai, klostantis nuosėdoms baseinuose žemės paviršiuje, ir net nuo meteoritų smūgio (turimi
omenyje kai kurie nikelio telkiniai). Vertinant mineralinių išteklių perspektyvumą, reikia, kad
geologai suprastų šiuos procesus, kuriais grindžiamas skirtumas tarp paprastų uolienų ir
naudingų mineralinių išteklių telkinio susiformavimo, ir jų ryšį.
Didėjantis mineralinių išteklių poreikis skatina jų paiešką ir atrastų telkinių tinkamą
eksploatavimą. Nors rasti pasaulinės reikšmės telkinių yra retas reiškinys, pagal USGS
(Pasaulinių mineralinių išteklių programos) įvertinimą, ateityje nenumatoma jokių mineralinių
išteklių mažėjimo, išskyrus energijos išteklių. Žemėje dar nepasiekta kritinė mineralinių išteklių
riba, bent jau artimiausioje ateityje, tačiau juos eksploatuoti ir naudoti daugelyje regionų
draudžia konkuruojantys žemės naudotojai bei politiniai ir gamtosaugos apribojimai (Ištekliai –
energija 2006).
„Mineralinių išteklių problema“ susijusi su būtina sąlyga, kad mineraliniai ištekliai būtų
priimtinai eksploatuojami socialiniu ir gamtosauginiu požiūriu. Kvalifikuotam planavimui ir
sprendimų priėmimui, užtikrinančiam subalansuotą išteklių eksploatavimą, reikia bendro
požiūrio į žemės gelmių išteklių naudojimą ir gamtosaugą pasauliniu mastu. Be to, būtina, kad
visiems būtų prieinama objektyvi informacija apie aptiktų (ir ypač neatrastų) mineralinių išteklių
pasiskirstymą pasaulyje, ekonominius veiksnius, turinčius poveikį išteklių eksploatavimui, ir dėl
to aplinkai gresiančius padarinius.
Tausojantis telkinių eksploatavimas visada susijęs su aplinkos ardymu, pradedant išteklių
žvalgyba, jų radimu, kasimu ir iškastos žaliavos naudojimu bei suardytos vietos atkūrimu.
Kasybos pramonė, jei ji nori išlaikyti savo visuomeninę padėtį, labai gerai žino, kad
gamtosauginiai ir socialiniai iššūkiai turi būti labai atidžiai įvertinti.
Per metus žmonija sunaudoja daugiau, kaip 30 milijardų tonų gamtinių išteklių. Naudą
Žemės gyventojams sukuria ne išteklių egzistavimas, o jų fizinių bei cheminių savybių
pritaikymas kuriant visuomenės gerovę.