Miegas ir jo reikšmė žmogaus organizmui

Ištrauka

TURINYS
Įvadas 3
Miego ritmas (fazės) 3
Miego funkcijos. Miego trūkumo pasekmės 3
Pagrindiniai miego sutrikimai 4
Sapnai. Ar tikrai sapnuojame? 4

Įvadas
Kas tai yra miegas? Moksliniu požiūriu, miegas yra periodiška žmogaus ir
aukštesnės organizacijos gyvūnų sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas, iš dalies
praradęs kontaktą su aplinka, aktyviai atkuria savo jėgas.
Miego ritmas (fazės)
Yra penkios miego stadijos: 1, 2, 3, 4 ir Aktyvus miegas. Miegant kiekviena stadija
atstovauja skirtingai fizinei ir protinei kūno būsenai. Vienose stadijose kūnas miega jautriau ir
gali būti lengviau pažadinamas, kitose – miegas labai gilus. Nacionalinis Neurologijos Sutrikimų
ir Smūgių Institutas (Larson (2005), Kemp (2005), Segal (2005)) patiekia penkių miego stadijų apibūdinimus:
1 stadija (mieguistumas, išglebimas) - kai žmogus snūduriuoja apie 5-10 minučių ir gali būti
lengvai pažadintas. Akys juda labai lėtai ir lėtėja raumenų aktyvumas.
2 stadija (jautrus, negilus miegas) - kai akys nebejuda ir smegenų bangavimas (elektrinio
aktyvumo svyravimas, kuris gali būti išmatuotas elektrodų) tampa lėtesnis, su atsitiktiniais
staigiais bangų, vadinamų miego ašimi išsiveržimais. Lėtėja širdies plakimas ir krinta kūno temperatūra.
3 ir 4 stadija (gilus miegas) - pradeda figūruoti lėtas smegenų bangavimas, vadinamas delta
bangomis, išsklaidytas mažesnių, greitesnių bangų. Iki ketvirtos stadijos smegenys sukelia delta
bangas beveik išimtinai. Labai sunku pažadinti žmogų kai jo miegas trečioje ir ketvirtoje (gilaus
miego) stadijose.