MENTORYSTĖ PRADEDANČIŲJŲ MUZIKOS MOKYTOJŲ PROFESINĖJE VEIKLOJE

Ištrauka

EDUKOLOGIJOS INSTITUTAS
MENTORYSTĖ PRADEDANČIŲJŲ MUZIKOS MOKYTOJŲ PROFESINĖJE VEIKLOJE
BAKALAURO DARBAS

TURINYS
ĮVADAS 7
1. MENTORYSTĖS TEORINIAI PAGRINDAI 9
1.1. Mentorystės samprata 9
1.2. Mentorystės ištakos 11
1.3. Mentoriaus veikla ir kompetencijos 13
2. MUZIKOS MOKYTOJŲ PROFESINĖS VEIKLOS YPATUMAI 15
2.1. Muzikos mokytojo veiklos specifika 15
2.2. Muzikos mokytojo dalykinės kompetencijos ir asmeninės savybės 17
2.3. Mentoriaus svarba pradedančiam muzikos mokytojui 19
3. MENTORIAUS POREIKIO PRADEDANČIAJAM MUZIKOS MOKYTOJUI TYRIMAS .22
3.1. Tyrimo metodika ir imties charakteristika 22
3.2. Tyrimo duomenų rezultatai ir jų analizė 23
IŠVADOS 35
LITERATŪRA 36

ĮVADAS
Tyrimo aktualumas. Pirmaisiais darbo metais pedagogai patiria daug išbandymų ir
sunkumų, dažnas nebūna jiems pasiruošęs (Fransson, Gustafsson, 2008). Pedagogo karjeros
pradžiai palengvinti, studentai dar universitete atlieka pedagoginę praktiką, o pedagogai
mentoriai gali jiems padėti, suteikdami žinių (Säde-Pirkko Nissilä, 2006). Kaip teigiama
Lietuvos pedagogų rengimo koncepcijoje, „profesionalus pedagogas pasižymi gebėjimais:
prisiimti atsakomybę už visą ugdymo procesą ir jo poveikį kiekvienam vaikui; sujungti
moralinius, socialinius tikslus ir asmenines vertybes; dirbti su kolegomis bendradarbiaujančioje
aplinkoje, kurios tikslas – teikti pagalbą, paramą, sprendžiant praktikoje kylančias problemas;
nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į savo praktinę patirtį“ (Pedagogų rengimo
koncepcija, 2016, p. 3 ).
Vienas iš mentorystę nagrinėjusių autorių – L. U. Bradbury᾿is (2010) – kalba apie tai, kaip
pradedantis dirbti pedagogas pradeda savo karjeros kelią, jam aktualu ne tik tobulėti kaip
asmenybei, tobulinti savo profesinius gebėjimus, bet ir gerinti vaikų ugdymo praktiką (Bianchini,
Southerland, Windschitl, 2010). Aktualu praktikoje, įgyvendinti švietimo reformų ar inovacijų
idėjas, įžvelgti problemas ir ieškoti sprendimų. Studentai iš universitetų į mokyklas, kuriose
pradeda dirbti, atneša naujų teorinių požiūrių, todėl mentorius ne tik moko pradedantį dirbti
pedagogą, bet ir iš jo mokosi. Taip mentorius ir pradedantis dirbti pedagogas mokosi drauge
kartu ieškodami praktikos tobulinimo idėjų. Mentorius tampa ugdymosi praktikos kaitos
mediatoriumi ir padeda studentui įsitraukti į kaitos procesus bei juos valdyti (Monkevičienė,
Autukevičienė, 2016).
Vykdyti mentoriaus veiklą gali asmenys, užsiimantys praktine pedagogine veikla ir
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka turintys teisę atlikti
mentoriaus funkcijas (Pedagogų rengimo reglamentas, 2018). Kryptingas mentorystės proceso
planavimas, tikslingas mentorystės kultūros ugdymo įstaigoje puoselėjimas ir dalyvavimas
procese sudaro sąlygas ugdyti ne tik naujus, bet ir patyrusius pedagogus, kurie gali tapti tiek
mentoriais, tiek besimokančiaisiais ir abiem atvejais bus ugdomi jų profesiniai gebėjimai
(Želvys, Čigienė, 2016). Mentorystė mokymosi visą gyvenimą kontekste yra įgavusi naują
prasmę, pasireiškia įvairiomis mentoriaus atliekamomis veiklos funkcijomis, kur viena
svarbiausių – globėjiškas santykis, bendradarbiavimas bei ryšys su globotiniu. Tai abipusė
veikla, kurios tikslas – „globotinio parengimas, įgalinimas prisiimti atsakomybę už mokymąsi ir
tobulėjimą“ (Mačianskienė, Gedvilienė, Linkaitytė, Teresevičenė, 2004, p. 9). Sėkminga
mentorystė – pokytis, mokymasis, augimas.
Problema. Pastaraisiais metais mūsų šalyje ypač susirūpinta pedagogų rengimo kokybe.
Dažniausiai minimas pradedančių dirbti mokytojų nepakankamas profesinių praktinių gebėjimų
lygis, adaptacijos mokykloje problemos, „realybės šokas“ pajutus didžiulį skirtumą tarp savo
norų ir mokyklos realijų, pedagogo karjeros atsisakymas ir kt. (Kalvaitis, Tamošiūnas,
Valiuškevičiūtė, 2007) Jau pirmaisiais darbo metais pedagogai patiria daug išbandymų ir
sunkumų, dažnas nebūna jiems pasiruošęs (Fransson, Gustafsson, 2008). Studentai, pradėję dirbti
pedagogo darbą, išsigąsta atsakomybės, kartais sunkiai adaptuojasi, todėl yra reikalingas
mentorius, kuris padėtų pradedančiam pedagogui. Pedagogo profesinės veiklos pradžioje
ugdymo įstaigoje skirti mentoriai galėtų užtikrinti pradedančiųjų muzikos mokytojų sėkmingą
integraciją į darbo rinką, padėti tobulinti tiek dalykines, tieks bendrąsias kompetencijas.
Tyrimo objektas – mentorystė pradedančiojo muzikos mokytojo profesinėje veikloje.
Tyrimo tikslas – atskleisti mentorystės reikšmę pradedančiųjų muzikos mokytojų
profesinėje veikloje.
Tyrimo uždaviniai:
1)Apibrėžti mentorystės sampratą;
2)Išanalizuoti mentoriaus veiklą ir kompetencijas.
3)Išskirti muzikos mokytojo profesinės veiklos ypatumus;
4)Atskleisti mentoriaus poreikio aspektus pradedančiajam muzikos mokytojui.
Tyrimo...