MENO MOKYKLOS ŠVIETIMO KOKYBĖS SISTEMA IR VERTINIMAS (VISAGINO PAVYZDŽIU)

Ištrauka

MENO MOKYKLOS ŠVIETIMO KOKYBĖS SISTEMA IR VERTINIMAS (VISAGINO PAVYZDŽIU)
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS 4
ĮVADAS 5
1. ŠVIETIMO KOKYBĖS VADYBOS TEORIJOS TURINIO RAIDA IR DABARTINĖS 
TENDENCIJOS 10
1.1. Švietimo kokybės teorinė samprata ir sąvokų raida 10
1.2. Kokybės vadybos sistemos turinys ir jo reglamentavimas 20
1.3. Švietimo kokybės vadybos sistemos plėtros šiuolaikinės tendencijos 21
2. ŠVIETIMO KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO TOBULINIMAS.33
2.1. Švietimo kokybės veiklos strategijos ir praktika 33
2.2. Švietimo kokybės užtikrinimo analitinis vertinimas 45
2.3. Švietimo kokybės veiklos tobulinimo prielaidos meno mokykloje 47
3. MENO MOKYKLOS KOKYBĖS TOBULINIMO GALIMYBĖS 49
3.1. Tyrimo metodika ir organizavimas 49
3.2. Meno mokyklos kokybės kompleksinis vertinimas: 51
3.2.1. Administracijos darbuotojų požiūris į mokyklos kokybę Klaida! Žymelė neapibrėžta.
3.2.2. Mokinių požiūris į mokyklos kokybę 53
3.2.3. Mokytojų požiūris į mokyklos kokybę 56
3.2.4. Tėvų požiūris į mokyklos kokybę 58
3.2.5. Absolventų požiūris į mokyklos kokybę 59
3.3. Duomenų analitinis vertinimas, rezultatų sisteminimas, tendencijų bendrinimas 60
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 62
LITERATŪRA 66
SANTRAUKA 74
PRIEDAI Klaida! Žymelė neapibrėžta.

ĮVADAS
Švietimo kokybė, jos užtikrinimas yra daugelio šalių politinių diskusijų objektas ir
prioritetas, nes kokybiškas švietimas suvokiamas kaip visuomenės gerovės kūrimo pagrindas (Švietimo
kokybė. Švietimo problemos analizė, 2013). Pagal Bureau Veritas Lietuva, kokybės vadybos sistemos
diegimas įrodo organizacijos įsipareigojimą siekti kokybės ir klientų pasitenkinimo (Kokybė. Bureau Veritas Lietuva).
Vienas iš kokybės vadybos pradininkų J. M. Juran (1999) yra nurodęs, kad kokybė pati
savaime neatsiranda – todėl jos turi būti siekiama nuolatos ir įvairias būdais.
Šiuo metu vyraujanti nuostata, kad veiklios, solidarios, besimokančios visuomenės gerovę
kuria atviri, kūrybingi ir atsakingi žmonės („Lietuva 2030“) suponuoja žinojimą, jog asmeniniai poreikiai
yra svarbiausias veiksnys, lemiantis bendruosius tiek nacionalinio, tiek institucinio lygmens tikslus
(Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2011), Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (2013),
Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija (2007),
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008), Vidurinio ugdymo programos aprašas
(2013). Siekiant padėti vaikams atrasti save ir kūrybiškai prisitaikyti visuomenėje, svarbu sudaryti sąlygas
veiksmingam vaikų ir jaunimo laisvalaikiui, didinti pasirinkimo galimybes. Ši įžvalga tapo esmine
šiuolaikinės švietimo politikos nuostata, deklaruojama naujausiuose valstybiniuose dokumentuose,
tokiuose kaip Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, 2014–2020 metų nacionalinė pažangos
programa, Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“.
Lietuvos Respublikos švietimo sistemos dalis – neformalusis švietimas, kurį įgyvendina
papildomos mokymo įstaigos. Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą
papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos (Lietuvos Respublikos
švietimo įsatatymas, aktuali redakcija 2011). Neformaliojo švietimo (ugdymo) tikslas – paruošti vaiką
(asmenybę) sėkmingam gyvenimui nuolat kintančioje, dinamiškoje visuomenėje, ugdyti įgūdžius,
padėsiančius jam atrasti savo vietą darbo rinkoje bei tapti motyvuota ir kūrybiška asmenybe. L. Jovaišos
(2001) teigimu, ugdymo tikslai apima asmenybės prigimtinių galių plėtojimą bei pasirengimą praktiniam
gyvenimui (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. 1991 m. birželio 25 d. Nr-I-1489).
Vieni mokslininkai ir visuomenės atstovai labiau akcentuoja universitetų kaip mokslo
įstaigų, rengiančių specialistus, reikšmę švietimo sistemai, o kiti išskiria neformaliojo ugdymo svarbą,
užsiimant konkrečia kūrybine ar svarbia asmenybei veikla, kuri daro įtaką asmenybės vertybėms ir
pozityviajai asmenybės socializacijai (Švietimo kokybė. Švietimo problemos analizė. 2013 m.).
Darbo temos aktualumas.
Remiantis mokslinės literatūros analize galima teigti, kad neformalusis ugdymas ir jo
kokybės užtikrinimas yra aktuali ir nelengvai sprendžiama problema tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.
Neformalusis švietimas (ugdymas) sprendžia integravimo į darbo rinką ir kitas aktualias problemas.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (2011) valstybė įsipareigoja užtikrinti švietimo
paslaugų kokybę, o švietimo sistema – siekti geros kokybės rezultatų. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–
2016 metų programoje švietimo kokybės gerinimas nurodomas...