MELIORUOTŲ ŽEMIŲ KĖDAINIŲ SAVIVALDYBĖJE BŪKLĖ

Ištrauka

MELIORUOTŲ ŽEMIŲ KĖDAINIŲ SAVIVALDYBĖJE BŪKLĖ
Magistrantūros studijų baigiamasis darbas
Studijų sritis: Technologijos mokslai
Studijų kryptis: Aplinkos inžinerija
Studijų programa: Hidrotechnikos inžinerija

TURINYS
ĮVADAS 6
1. LITERATŪROS APŽVALGA 9
2. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 16
3. TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS 17
4. TYRIMŲ REZULTATŲ ANALIZĖ IR APTARIMAS 18
4.1. Melioruotų žemių būklės analizė Kėdainių rajone 18
4.2. Magistralinių griovių būklės analizė Kėdainių rajono savivaldybėje 28
4.3. Pralaidų būklės analizė Kėdainių rajono savivaldybėje 34
4.4. Lėšų panaudojimas Kėdainių rajono savivaldybėje 36
4.5. Žemės naudotojų apklausos duomenų analizė 39
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 44
LITERATŪRA 45
PRIEDAI……………………………………………………………………………..48

ĮVADAS
Temos aktualumas. Pasaulyje yra sausinama per 180, drėkinama – per 290 mln. hektarų
žemės. Tai tik dešimtoji dalis viso žemės ūkio gamybai naudojamo ploto, tačiau iš jo gaunama
daugiau kaip pusė pasaulinės žemės ūkio produkcijos. Lietuvoje dėl reljefo, dirvožemių įvairovės,
hidrogeologijos bei meteorologinių veiksnių ūkininkavimas visada buvo ir tebėra sunkus bei
rizikingas verslas. Nuo seno valstiečiai gynėsi nuo negandų, sekliais grioveliais išraižydami ar
lysvėmis suardami dirbamus laukus ir taip nuleisdami vandens perteklių. Šiandien melioracijos
turtas yra konkurencingų ūkių ir kaimo plėtros pagrindas, tačiau problemų šioje srityje apstu.
Lietuvos klimatinėse sąlygose, norint pasiekti aukštus ir pastovius derlius, vien
šiuolaikinės žemės dirbimo technologijos nepakanka. Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, nes
kritulių kiekis apie 1,48 karto viršija išgaravusio vandens kiekį, todėl palankios žemės ūkio
sąlygos gali būti sukurtos tik sausinant žemes.
Lietuvoje per metus vidutiniškai iškrinta 600 - 650 mm kritulių, o vidutinis metinis
suminis garavimas sudaro 502 mm. Kadangi vidutinis metinis kritulių kiekis 236 mm arba 48 %
didesnis už suminį išgaravimą, galima teigti, kad mūsų dirvos dažnai yra per drėgnos, o šiam
drėgmės pertekliaus nuvedimui reikalinga melioracija. Melioruojant žemes, pirmiausia
dirvožemyje sureguliuojamas vandens rėžimas, o to eigoje kartu pagerinamos oro, šilumos ir
maistinių medžiagų įsisavinimo balansas arba, kitaip tariant, pagerinamos beveik visos sąlygos,
kurios reikalingos augti augalams ir žemės ūkio kultūrų derlingumui didinti (Kinčius ir kt.,1999).
Didžiausi žemių melioravimo darbai buvo atlikti sovietmečiu. Tačiau, reikia nepamiršti,
kad tai mūsų darbščių žmonių darbo rezultatas. Todėl labai svarbu išsaugoti šį žmonių rankomis
sukurtą didelį turtą.
Melioracijos statiniai teikia naudą žemdirbiams, kaimo gyventojams ir visai visuomenei.
Melioracijos statinių būklė sparčiai blogėja. Melioracijos statiniai menkai prižiūrimi,
mažai remontuojami. Norint, kad melioraciniai statiniai normaliai funkcionuotų, reikalinga ne tik
priežiūra bei remontas, tačiau taip pat reikalinga šių statinių rekonstrukcija, atstatymas bei
modernizacija. Melioracijos darbai sunkūs, reikalinga sudėtinga technika, kvalifikuoti specialistai,
įvairios medžiagos ir visam tam reikalingos didžiulės finansinės lėšos. Melioracijos statinių
balansinė vertė iki 2009 metų Lietuvoje — 6,69 mlrd. Lt.
Kasmet iš valstybės biudžeto melioruotos žemės ir melioracijos statinių priežiūrai 2000 –
2010 m. kasmet buvo skirta nuo 40 iki 28 mln.Lt. Šių lėšų pakanka tik minimaliam melioracijos
sistemų funkcionavimui palaikyti, tačiau tai leidžia ir toliau sudaryti geresnes sąlygas žemės ūkio
gamybai.

Šiuo metu priežiūros ir remonto projektuose yra daug techniškai nepagrįstų sprendimų.
Pinigai sausinimo sistemų priežiūrai išskiriami ne pagal jų melioracinę būklę ir priežiūros
priemonėmis galimus pasiekti rezultatus žemės ūkio gamyboje, bet atsižvelgiant į numatytus
sunaudoti išteklius. Tokia sistema neskatina nei rajonų melioracijos tarnybų, nei projektavimo
organizacijų taupyti biudžeto skirtas lėšas. Labai svarbu, kad šios lėšos būtų efektyviai panaudotos
ir paskirstytos atskiriems rajonams, objektams bei nusausintų žemių naudotojams pagal vieningą
metodiką naudojant drenažo sausinamojo veikimo, nusausintų žemių naudojimo ir priežiūros
priemonių ekonominio efektyvumo rodiklius. Sausinimo sistemų būklės įvertinimas, priemonių
neefektyvaus sausinimo priežastims pašalinti nustatymas bei jų ekonominio efektyvumo
pagrindimas turėtų būti vienas iš pagrindinių rajonų melioracijos tarnybų darbų, o kad šie darbai
būtų sėkmingai...