Žodis „tėvynė“ į lietuvių poeziją atėjo kartu su tautiniu sąjūdžiu. Jį pirmą kartą ištarė A.
Baranauskas „Anykščių šilelyje“, o įtvirtino „Aušros“ poetai ir ypač V. Kudirka. Tad nuo tautinio
atgimimo laikų meilė tėvynei lietuvių literatūroje yra viena svarbiausių ir labiausiai plėtojamų temų.
Meilė tėvynei buvo išreiškiama įvairiai. Ji atsiskleisdavo atsigręžimu į tautinį identitetą, romantiniu
pažiūriu į savąją tėvynę bei kovojimu už jos laisvę. Taip meilę gimtinei aprašė Jonas Radvanas
poemoje ,,Radviliada“, Jonas Biliūnas ,,Laiškuose saviesiems“ bei apysakoje ,,Liūdna pasaka“, Bronius
Krivickas, kuris meilę tėvynei rodė ne tik dalyvaudamas kovoje už Lietuvos laisvę, bet ir rašydamas
eilėraščius, kuriuose parodė savo atsidavimą. Taigi, meilė tėvynei literatūroje yra atskleidžiama gana
įvairiai, būtent todėl, remiantis populiariausiais rašytojais bei jų kūryba, aptarsiu, kaip meilė tėvynei yra
vaizduojama lietuvių literatūroje.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!