Medžioklė

Ištrauka

Referatas
Medžioklė (rūšys, papročiai ir choreografija)

Turinys
TURINYS 2
ĮVADAS 3
ISTORIJA 4
MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR PRIEMONĖS 5
STUMBRŲ MEDŽIOJIMAS 5
LOKIŲ MEDŽIOJIMAS 5
ŠERNŲ MEDŽIOKLĖ 5
BRIEDŽIŲ MEDŽIOJIMAS 5
VILKŲ MEDŽIOJIMAS 6
LAPIŲ MEDŽIOJIMAS 6
KIŠKIŲ MEDŽIOJIMAS 6
PAUKŠČIŲ MEDŽIOJIMAS 6
PAPROČIAI IR TRADICIJOS 7
SIGNALAI 7
MEDŽIOKLĖ SU VAROVAIS 7
GINČŲ SPRENDIMAS 8
TAUTOSAKA IR BURTAI 9
CHOREOGRAFIJA 10
DAINOS 11
IŠVADOS 12
PRIEDAI 13
Naudota literatūra 17

Įvadas
Medžioklė yra vienas seniausių žmonijos verslų, visų tautų kultūros istorijoje suvaidinusi
didelį vaidmenį. Todėl aš ir pasirinkau šią temą savo referatui.
Mano darbo tikslas yra susipažinti su medžioklės istorija, būdais ir priemonėmis, taip pat
surasti ir parodyti, kad netgi tokį darbą kaip medžioklė senovėje lydėjo dainos bei šokiai.
Šiame referate aš apžvelgsiu lietuvių etnografinę literatūrą. Daugiausia Pranės Dundulienės
“Lietuvių etnografija” ir Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos instituto išleistą knygą
“Lietuvių etnografijos bruožai”.

Istorija
“Medžioklė yra vienas seniausių žmonijos verslų – siekia paleolito pradžią. Daugiausia
buvo medžiojami šiaurės elniai, gauruotieji raganosiai, mamutai, iš smulkių žvėrių – kiškiai, lapės
ir kt. <…> Poledyniniu laikotarpiu, pasikeitus gamtinėms sąlygoms ir klimatui, keitėsi žvėrys.
Mezolite, išnykus stambiemas šalto klimato žvėrims, buvo medžiojami briedžiai, stumbrai, taurai,
laukiniai arkliai, lokiai, šernai ir kiti gyvūnai bei paukščiai. Tuo metu sparčiai tobulėjo medžiojimo
įrankiai ir būdai. Buvo medžiojama ietimis, peiliais, gaudomi žvėrys pinklėmis, spąstais ir kt.
Neolito laikais medžioklė, kaip pagrindinis verslas, išsilaikė dideliuose miškų masyvuose,
nederlingose vietose.” “Feodaliniais laikais medžioklės pobūdis keitėsi, jis virto pagalbine ūkio šaka bei didikų 
pramoga. Medžioklės buvo rengiamos didžiosiose Rūdininkų, Lydos, Alytaus giriose, daugiausia
lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
Pirmą kartą Lietuvos miškų reikalai ir medžioklės teisė paliečiami 1557 metų valakų
reformos nuostatuose. Pagal šį įstatymą valstiečiams buvo leidžiamą medžioti savo miško
sklypuose tik vilkus, lapes, voveres ir kitus mažus žvėris.
Feodalinės Lietuvos ūkyje buvo net tam tikra valstiečių kategorija, kuri specialiai vertėsi
medžiokle. Jie turėdavo dalyvauti didžiojo kunigaiksščio dvaro rengiamose medžioklėse. Už žemę
jie mokėjo činčą ir duoklę, bet nuo lažo buvo laisvi. Panašioje padėtyje buvo ir “šuniniai”,
“šerniniai” bei “sakaliniai”, kurie turėjo laikyti ir mokyti žvėris medžioklei. Atskirą grupę sudarė
“sekėjai”, kurie saugojo didžiojo kunigaikšęio girias.