ŠIUOLAIKINĖ KURATORYSTĖ KAIP UGDYMAS: PARODOS „MIESTO GAMTA: PRADEDANT VILNIUMI“ ATVEJO TYRIMAS

Ištrauka

Magistro baigiamasis darbas
ŠIUOLAIKINĖ KURATORYSTĖ KAIP UGDYMAS: PARODOS „MIESTO GAMTA: PRADEDANT VILNIUMI“ ATVEJO TYRIMAS

TURINYS
ĮVADAS 5
1.ŠIUOLAIKINĖS KURATORYSTĖS KISMAS 14
1.1. Kuratorinis posūkis: kuratoriaus vaidmens ir kuratorystės sampratos kaita ir funkcijų
plėtra 14
1.2. Kuratorystė kaip kūryba, tyrimas ir kritika 15
2. KURATORYSTĖS IR UGDYMO JUNGTYS 20
2.1. Edukacinio posūkio apraiškos šiuolaikinėje kuratorystėje 22
2.2. Šiuolaikinės kuratorystės ugdymo strategijų tipologija 27
3. PARODOS „MIESTO GAMTA: PRADEDANT VILNIUMI“ ANALIZĖ 32
3.1. Giluminių interviu su parodos kuratoriais analizė 34
3.2. Parodos atvejo analizė 38
IŠVADOS 53
SUMMARY 56
LITERATŪROS, ŠALTINIŲ, ELEKTRONINIŲ DUOMENŲ SĄRAŠAS 59
ILIUSTRACIJOS 64
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS 71
PRIEDAI 73

ĮVADAS
„Kuratorystė yra išsilaisvinimas iš egzistuojančių rėmų kalėjimo, dovana, padedanti
kitaip pamatyti pasaulį, naujų išeities taškų išradimo strategija“ (Jean-Paul Martinon).
Šis vaizdingas kuratorystės apibūdinimas, artimas kritinį mąstymą įgalinančios ir
realybės suvokimo ribas išplečiančios edukacijos žmogaus gyvenime įvardinimui, nurodo ir
tai, kad šiandien į meno parodų kuratorystę žiūrime ženkliai platesniame kontekste nei jos
etimologinę prasmę atspindintį ir ilgą laiką paskirtį atliepusį „rūpinimąsi meno kūriniais“.
Atsiribojus nuo meno menui paskirties, šiuolaikinė kuratorystė kaip tarpdisciplininis diskursas
ir praktika apima platų spektrą visuomenei aktualių socialinių klausimų nuo identiteto
paieškų, empatijos, lyčių lygybės, ekologijos iki geopolitikos ir iki šių dienų savo
reikšminiame lauke išlaiko ne tik rūpinimosi, bet ir kūrybos bei kritinio vertinimo reikšmes.
Nors dabartinės kultūros kontekste vis dar ryškios estetinės saviraiškos paieškos ir siekis
nustebinti vaizdų persisotinusį žiūrovą, geriau įsižiūrėjus, šiuolaikinė parodų kuratorystė
dažniausiai savyje talpina socialiai reikšmingą visuomenės ugdymo tikslą: parodos kontekste
veikiančių meno kūrinių pagalba keliamais klausimais siekiama supažindinti žiūrovą su
skirtingais vizualiosios kultūros interpretacijos būdais, diegti su atsakomybe, atjauta ir
bendrabūviu susijusias vertybes bei atrasti naujas pasaulėjautos ribas, galų gale, atrasti save.
Tyrimo motyvai.
Pasitelkti platesnį tyrimo perspektyvą į šiuolaikinę kuratorystę paskatino italų rašytojo
Fabrizio Acanfora‘os mintis apie visuomenės požiūrį į neįgaliuosius, kad svarbu matyti ne
diskriminuojamus, bet įvairovę, kaip natūralią būklę, be poreikio aiškinti pasaulį
klasifikuojant, skirstant kategorijomis ir apibrėžiant vertes. Performuluojant rašytojo mintį,
šiuolaikinėje kuratorystėje reikėtų pabrėžti ne visuomenės paraštėse dėl fizinių, etninių,
religinių, lyties ypatybių ar kitokio požiūrio nei dauguma atsiradusius (-ias) ir iššūkį kliūtims
metančius (-ias)
„didvyrius (-es)“, iš kurių istorijų įkvėpimo semiasi juos atstūmusi visuomenė, bet į
lygiavertiškumo principu paremtą, „kitą“ priimančią natūralią įvairovę.
Tekste pateikiamas Jean-Paul Martinon citatos vertimas iš “the curatorial is a jailbreak from pre-existing
frames, a gift enabling one to see the world differently, a strategy for inventing new points of departure”, in:
Jean-Paul Martinon, The Curatorial: A Philosophy of Curating, London: Bloomsbury Academic, 2013, p. 4.
Toma Gudelytė, „Fabrizio Acanfora: „Žodis „autizmas“ mane išlaisvino“, in: Literatūra ir menas, 2022 m.
gruodžio 16, Nr. 22, p. 6.
Kaip savo knygoje „Laiškai apie estetinį žmogaus ugdymą“ rašė vokiečių kultūros
filosofas Friedrich Schiller, valstybės mechanizmo dalimi tapusį „monotonišką savo paties
sukamo rato ūžesį girdinčio“ žmogaus siaurumą gali išgelbėti tik asmenybę harmonizuojanti,
jos visapusiškumą lavinanti aukštesniojo meno galia. Tad sprendimas tyrimą plėtoti įtraukiant
edukacijos diskursą pasirinktas dėl vidinio tikėjimo nuoseklaus kritinio mąstymo,
sąmoningumo ir kūrybingumo lavinimo būtinybe kiekvieno žmogaus gyvenime. Taip pat
įtakos turėjo nors ir trumpa, tačiau vertinga savanoriavimo vedant ekskursijas bei kuravimo
patirtis, padėjusi pastebėti augantį parodų lankytojų sąmoningą domėjimąsi socialine dailės
istorija ir apmąstyti kuratorystės vaidmenį visuomenės edukavimo kontekste. Toks disciplinų
persipynimas ir platus patirčių spektras leido į savo tyrimą pažvelgti be išankstinių nuostatų ir
permąstyti kuratorystę per Lietuvos meno laukui ganėtinai naują, tačiau asmeniškai artimą
kuratorystės kaip edukacijos perspektyvą.
Tyrimo objektas.
Šiuolaikinė meno parodų kuratorystė ir jos ugdančioji funkcija Lietuvoje XXI a.
Problematika, aktualumas.
Pagrindinė darbe keliama problema...