Matematikos istorija

Ištrauka

Referatas „Matematikos istorija“
Kas gi toji matematikos istorija? Kaip ji prasideda? Matematikos
istorija prasideda priešistoriniais laikais – priešistoriniai žmonės
mokėjo skaičiuoti ne tik konkrečius objektus, bet ir abstrakčius –
dienas, sezonus, metus. Natūraliai prireikė sudėties ir atimties.
Tikriausiai pirmiesiems skaičiavimams nereikėjo net rašto sistemos,
o išsivysčius raštui pradėjo vystytis tokios sritys kaip žemėlapių
paišymas, geometrinių figūrų naudojimas paprastų objektų
vaizdavimui, ir panašiai.
Išsiplėtojus prekybai, visos pirmykštės civilizacijos sukūrė skaičiaus
ir mato sąvokas. Beveik prieš 6000 metų šumerai vartojo
skaičiavimo sistemą, kurios pagrindas 10 (dešimtainę sistemą), ir
sistemą, kurios pagrindas 60 (šešiasdešimtainę sistemą).
Šešiasdešimtainė sistema išliko iki mūsų dienų (matuojama laikais ir
kampais), primindama mums, jog Babilonijos žyniai nuolat
stebėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų judėjimą, tyrė jų įtaką
žmogui. Sukauptos žinios padėjo dorotis su svarbiausiais žemės
ūkio bei visuomenės organizavimo reikalais. Dėl potvynių
Babilonijoje ir Egipte nuolat reikėdavo iš naujo nustatyti žemės
sklypo ribas, ir šie matavimai sudarė sąlygas geometrijai atsirasti.
Sevovės graikai pagrindė matematiką logika ir pavertė ją tiksliuoju
mokslu; juo remiantis iš pradinių prielaidų buvo galima gauti
neakivaizdžius teiginius. Euklido „Pradmenys“ , parašyti apie 300m.
pr.m.e, yra pirmasis šio požiūrio pavyzdys, įtvirtinęs geometrinį
mąstymą 2 tūkstančiams metų.Kiekvienai  civilizacijai reikėjo savos
matavimo vienetų sistemos, ir kiekvienas naujas matavimo
metodas rėmėsi ankstesniųjų idėjomis. Plintant civilizacijoms,
plėtėsi ir prekyba; vis labiau reikėjo bendros matavimo vienetų
sistemos. Visos ankstyvosios matavimo vienetų sistemos buvo
kuriamos patogumo dėlei. Pavyzdžiui, ilgis buvo matuojamas
žmogaus kūno dalimis (pėdomis, sieksniais), plotas – jaučių galia,
svoris – akmenimis, tūris – maišais. Kiekviena visuomenė stengėsi
norminti matavimo vienetų sistemas; 1791 m. prancūzai sukūrė metrinę sistemą, kurios
pagrindas yra metras – viena dešimt milijonoji Žemės dienovidinio
ketvirčio dalis.