Masonų draugija Vilniaus universitete XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia

Ištrauka

Masonų draugija Vilniaus universitete XVIII a. pabaiga - XIX a. pradžia

Turinys
Įvadas 3
Masonai Vilniuje ir Vilniaus universitete 4
1.1 Pirmosios masonų ložės ir jų sąsajos su Vilniaus universitetu 4
1.2 Vilniaus universiteto profesoriai bei studentai, priklausę masonų brolijai 5
Išvados 6
Literatūros sąrašas 7

Įvadas
Masonai (laisvieji mūrininkai) – viena iš iki šiol tebeegzistuojančių slaptųjų organizacijų, kurios
simboliai ir ritualai nuo seno apgaubti mistika bei legendomis.
Dabartinė laisvųjų mūrininkų brolija susiformavo XVIII a. pradžioje Anglijoje, susivienijus keturioms
skirtingoms Londono ložėms, kurios išvirto į Didžiają ložę. Po kelerių metų brolijos nariai
suformavo nuostatus ir juos išspausdino „Laisvųjų mūrininkų Konstitucijoje“, kuri tapo tvirtu
pagrindu šiuolaikinėi masonų draugijai. „ Laisvųjų mūrininkų Konstitucija“ skelbia: „ prigimtines
žmogaus teises į laisvę ir lygybę, religinę ir tautinę toleranciją bei pakantumą kitaminčiams< >.“,
visos šios idėjos tapo puikia brolijos sklaidos priežastimi, kuri leido masoniškoms ložėms rasti vietą
ir Lietuvoje. Brolijos nuostatai XVIII a. pabaigoje ypatingai tiko Apšvietos idėjų paliestam Vilniaus
universitetui, kurio dalis profesorių bei pačių studentų nusprendė įkurti pirmąsias masonų ložes
Lietuvoje ir taip Vilniaus universiteto istorijoje palikti naują, unikalų įrašą, bylojantį apie
asmenybes siekiančias pažinti, tai kas nauja.
Darbo tikslas: Apžvelgti Vilniuje ir Vilniaus universitete įsikūrusią masonų broliją XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje.
Darbo uždaviniai:
1.Apibūdinti XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje Vilniuje veikusias masoniškas ložes ir jų ryšius su Vilniaus universitetu.
2.Aprašyti Vilniaus universiteto studentus bei profesorius, įsitraukusius į laisvųjų mūrininkų brolijas.
Šiame referate, norint išnagrinėi iškeltus uždavinius naudojamasi straipsniais, žinynais,
internetinėmis svetainėmis, istorine apybraiža bei informaciniais leidiniais susijusiais su laisvųjų
mūrininkų brolijų egzistavimu Vilniuje XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje. Šiam referatui stengiausi
pasirinkti kuo daugiau mokslininkės literatūros, kuri leistų informatyviai atskleisti temą. Viena iš
mokslinės literatūros knygų yra – „Masonai Lietuvoje: XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje“. Šią
knygą pasirinkau dėl joje rašomų faktų tikslumo ir aiškumo, masoniškų ložių narių sąrašų, leidusių
išsiaškinti Vilniaus universitetą baigusių ir jame profesoriaujančių žmonių pavardes bei indėlį ir
veiklą brolijoje. Mokslinei literatūrai galėčiau priskirti ir „Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai,
jų likimai“ knygą. Knygoje pateikiama informacija padėjo suprasti masonų ložės įtaką kitoms
Vilniaus universiteto slaptosioms draugijoms.