MASINIŲ INFORMACIJOS PRIEMONIŲ ĮSTATYMINIS REGULIAVIMAS LIETUVOJE IR RUSIJOJE

Ištrauka

MASINIŲ INFORMACIJOS PRIEMONIŲ ĮSTATYMINIS REGULIAVIMAS LIETUVOJE IR RUSIJOJE
Rašto darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. MASINIŲ INFORMACIJOS PRIEMONIŲ VAIDMUO ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE 4
2. MASINIŲ INFORMACIJOS PRIEMONIŲ AUTONOMIJA LIETUVOJE IR RUSIJOJE 5
3. INTERNETINĖS ŽINIASKLAIDOS REGULIAVIMAS RUSIJOJE IR LIETUVOJE 7
IŠVADOS 11
LITERATŪRA 12

ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiandien masinės informacijos priemonės arba žiniasklaida – visiems
gerai žinomi terminai. Juos nuolat girdime per radiją televiziją, įvairaus pobūdžio renginiuose, politikų
kalbose, skaitome laikraščiuose, žurnaluose, knygose. Žiniasklaidos priemonės operatyviai perduoda
informaciją, reikalingą visuomenės, valstybės valdymui, organizuoja masinį pasikeitimą sukauptomis
žiniomis ir patyrimu, teikia pasiūlymus ir rekomendacijas tam valdymui tobulinti. Netiesiogiai
dalyvaudama valstybės valdyme, nepriklausoma žiniasklaida, dažnai vadinama ketvirtąja valdžia, daro
nemažą poveikį visuomenei, skatina keisti tikrovę, ir socialines institucijas, atnaujinti gamybinius ir
visuomeninius santykius. Demokratinėje visuomenėje nepriklausomos žiniasklaidos priemonės
praktiškai yra vieša visuomenės kontrolės valdžia, įgyvendinanti įstatymu garantuotą žodžio ir spaudos
laisvę. Valstybėje, kurioje egzistuoja spaudos ir žodžio laisvė, kiekvienas pilietis turi teisę įstatymo
nustatyta tvarka steigti įvairias žiniasklaidos priemones, kurių niekas negali cenzūruoti ir į kurių veiklą
negali kištis nei valstybinės, nei privačios institucijos.
1988 – 1990 m. Rytų ir Vidurio Europos šalims išsivadavus iš komunistinės santvarkos ir
atkūrus nepriklausomybę, daugelyje šio regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, susiformavo laisva
demokratinė žiniasklaida. Spauda, radijas bei televizija lėčiau laisvėjo tik tose valstybėse, kuriose
sunkiai kūrėsi demokratinio valdymo sistema, viena iš jų – Rusija. Kaip pažymi tarptautiniai stebėtojai,
Rusijos žiniasklaida yra laisva tik iš dalies. Visa tai skatina atidžiau panagrinėti Lietuvos ir Rusijos
žiniasklaidos sistemas.
Taigi, darbo tikslas - apžvelgti Rusijos bei Lietuvos žiniasklaidos įstatyminį reguliavimą ir
palyginti ar abiejose valstybėse vienodai yra garantuojama žodžio bei spaudos laisvė.
Darbo uždaviniai:
1) nustatyti kokį vaidmenį masinės informacijos priemonės atlieka šiuolaikiniame pasaulyje;
2) palyginti masinių informavimo priemonių autonomiją Lietuvoje ir Rusijoje;
3) palyginti Lietuvos ir Rusijos internetinės žiniasklaidos reguliavimą.
Darbo struktūra ir metodai.
Darbą sudaro įvadas, trys skyriai ir išvados. Pirmajame skyriuje, aptariant žiniasklaidos
vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, taikomas aprašomasis metodas. Antrajame skyriuje, analizuojant
žiniasklaidos autonomiją Rusijoje ir Lietuvoje, naudojami aprašomasis ir lyginamasis metodai.
Trečiame skyriuje, analizuojant internetinės žiniasklaidos reguliavimą Lietuvoje ir Rusijoje, taikomi
aprašomasis ir lyginamasis metodai.