Maironis, jo kūryba. Konspektas

Ištrauka

Maironis (1862-1932)
1. Poeto svarbumas. Maironis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (žemdirbių
patirties, liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios kultūros) tradicijas, nutiesė tiltą tarp praeities
ir savo laiko -19 amžiaus pabaigos ir 20 amžiaus pradžios. Maironio kūryba padėjo formuotis lietuvių
tautinei savimonei, skatino laisvės, nepriklausomybės siekius. 100-ųjų Maironio gimimo metinių
minėjime poetas V. Mykolaitis-Putinas sakė:“ Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau
Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, ne poetiniu
artizmu, o lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei,- žodžio, padėjusio mums rasti save,
apsispręsti ir visą amžių pasilikti su savo kraštu, su savo tauta“.
Maironio talentas universalus, daug apimantis: jungiantis lyrinį eilėraštį, dainą, poemą, istorinę
dramą, vertimus ir apmąstymus apie istoriją ir literatūrą. Maironis reiškėsi kaip poetas, kaip istorikas ir
kaip politikas. Rinkinys “Pavasario balsai“ yra svarbiausia knyga lietuvių lyrikos istorijoje, jos
pasirodymo metai-1895- reikšminga data.
Maironis siekė kūryboje suimti visą Lietuvos patirtį. Iš jo eilėraščių galima atkurti Lietuvos laiką
– nuo mito iki istorijos. Eilėraščiuose „Lietuvis ir giria“. „Uosis ir žmogus“ įprasmintas archajinis
žmogaus ir medžio ryšys, žmogaus ir medžio sugretinimas. Vėliau atrastume mitinius ( labai senus,
kuriais nors požiūriais besikartojančius) vaizdinius, atskleistus baladėje „Jūratė ir Kastytis“. Praeitis
herojiška- tai būdinga romantizmui. Dabartis problematiška ir skaudi. Pvz., eilėraštyje „Skausmo balsas“
atsiskleidžia skaudus poeto santykis su nepriklausoma Lietuva.
Maironis- etapinis poetas, nes nuo jo galima žvelgti atgal – į Baranauską, Daukantą. Maironis
yra perkūręs jų motyvus, sustiprinęs tradiciją. Galima žvelgti ir į priekį - į V. Mykolaitį-Putiną, Justiną
Marcinkevičių. Iš Maironio matyti ryšys su rusų literatūra (A. Puškinu, M. Lermontovu, F. Tiutčevu), su
lenkų (A. Mickevičiumi, J. Kraševskiu), su vokiečių - pirmiausia su J. V. Gėte. Svarbiausio Gėtės
veikalo „Fausto" - atgarsis jaučiamas Maironio librete „Kame išganymas", taip pat ir atskiruose
eilėraščiuose. Literatūros tyrėjas Donatas Sauka yra sakęs, kad „už „Pavasario balsų" plyti visas
pasaulinės literatūros vandenynas". Tai reiškia, kad lietuvių literatūra jau gali iš to vandenyno
pasisemti ir pati į jį įtekėti.
Poeto svarbą labiausiai lemia kūrybos meniškumo lygis ir keliamų problemų gilumas,
platumas, ryšiai su kitomis kultūromis, poveikis tolesnei literatūros raidai.

2. BIOGRAFIJOS DUOMENYS . Jonas Mačiulis, pasirinkęs Maironio vardą (atrodo, kad
pagal netoliese buvusį Maironių kaimą), gimė 1862 metų lapkričio 2 dieną laisvų ir iniciatyvių
ūkininkų šeimoje Pasandravyje, Betygalos parapijoje (Raseinių krašte). Dubysa - viena svarbiųjų
lietuvių upių - tarsi istorinio ir kultūrinio šio krašto gyvybingumo arterija. Su Dubysos apylinkėmis
susijusi Palemono legenda. Nuo XIII a. čia vyko kruvini mūšiai su kryžiuočiais. Sandrava, upelis, prie
kurio gimė Maironis, - dešinysis Luknės - Dubysos intakas. Betygala yra prie pat Dubysos, prie
mažyčio Vieversos upelio. Minima jau XIII a. Mindaugo dokumentuose. 1592-1600 m. Betygalos
klebonu buvo kanauninkas Mikalojus Daukša, vienas lietuvių raštijos pradininkų.
Betygalos piliakalnis ir Dubysos slėnis su aukštais šlaitais - pagrindiniai Maironio gimtinės
ženklai. Maži upeliai (Sandrava, Vieversa, Lelykas) savitai išraizgo šio krašto žemę, miškingą ir kalvotą.
Poemoje „Jaunoji Lietuva" Maironis tiesiogiai kalba apie gimtinę:
Malonios ir puikios pakalnės Dubysos,
Išpintos žemčiūgų vainikais margais!
Šalis, kur užaugau!
Krašto vaizdas veikia žmogų, ypač jautresnės prigimties. Maironis nepaprastai mėgo Dubysą, jos
atkrančius. Vandens tekėjimas, bangavimas kelia minčių, skatina lyginti įvairius reiškinius. Teka vanduo,
eina laikas. Į tą patį vandenį negalima įbristi du kartus - vanduo jau kitas. Ir lietuvių kalboje su
vandeniu sukurta daug perkeltinės reikšmės junginių (frazeologizmų): daug vandens nutekėjo (praėjo daug
laiko), gyvasis...