Lytėjimo svarba kūryboje

Ištrauka

LYTĖJIMO SVARBA KŪRYBOJE
Referatas

TURINYS
ĮVADAS 3
1. LYTĖJIMAS KULTŪROE 4
1.1. Lytėjimas ir taktilika kaip meno edukacijos įrankiai 5
2. NEREGIAI IR LYTĖJIMO POJŪTIS 6
3. TAKTILIKOS PRITAIKYMAS MENINKŲ KŪRYBOJE 7
3.1 Lytėjimas ir Tapyba 10
3.2 Meno projektai 10
3.3 Lytėjimo Poveikis Žiūrovui 11
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 12
LITERATŪRA IR KITI INFORMACIJOS ŠALTINIAI 13
PRIEDAI 14

ĮVADAS
Mano pasirinkta tema yra lytėjimo svarba kūryboje. Remiantis meninės ir mokslinės
literatūros analize nagrinėsiu lytėjimo svarbą kūryboje. Lytėjimas, kaip pojūčių sistema leidžia
tiesiogiai patirti ir suvokti pasaulį. Tačiau taktilinio elemento vaidmuo meno erdvėse sumažėjo? O
kodėl? Dėl įvairių istorinių ir socialinių priežasčių, kurias analizuosiu darbo eigoje. Lytėjimas
suteikia galimybę fiziškai pažinti meno kūrinius, praturtina kūrybą, pasisemiama naujų idėjų,
padeda įtraukti ne tik reginčius, bet ir akluosius į kūrybos pažinimo kelią. Šiuolaikinėje
visuomenėje labai svarbu yra iš naujo įvertinti, kokį vaidmenį lytėjimas turi kūryboje ir kodėl
būtina integruoti lytėjimo patirtį į kūrybines erdves. Analizuojant meninkus: Lucy Hardcastle, Ann
Ithurbide, Qitterie Ithurbide, Esref Armagan ir O’Meallie jie labai taiko lytėjimą savo kūryboje ir
jam skiria daug dėmesio. Juk tai labai gera galimybė efektyviai perteikti emocinius potyrius mene.
Temos aktualumas, naujumas. Kanados dailininkas Ken Danby teigia, kad menas yra
svarbu vien dėl to, jog skatina žmogaus dvasinį augimą. Taip pat civilizuota visuomenė negali
laikyti savęs pažengusia, jei joje nėra meno (Duval, 1974). Jau nuo senų laikų lytėjimas buvo labai
svarbus pojūtis, padedantis išreikšti vidinius išgyvenimus ir suvokti aplinka. Žmonių evoliucijos
eigoje pojūčių sistemos, tokios kaip lytėjimas, skonis, rega ir klausa, padėjo išgyventi, nes jos
reagavo į aplinkos stimulius (Korte, 2017). Tačiau laikui bėgant lytėjimo svarba mažėjo. XIX a.
viduryje Europoje, keičiantis socialinei struktūrai, lytėjimas buvo išstumtas iš meno erdvių. Buvo
sakoma, kad meno objektus liesti yra destruktvvu (Intouchdigitaltouch, 2016). Buvo siekiama
įrodyti, kad norint suprasti meno kūrinį, pakanka į jį tiesiog žiūrėti, o lytėjimas buvo siejamas su
nepakankamu išsilavinimu. Tai reiškė, kad menas tapo tik vizualiu objektu, o rega buvo laikoma
pagrindiniu ir teisingiausiu meno suvokimo būdu.
Lytėjimo patyrimas gali paskatinti kultūrinėse erdvėse dalyvauti socialiai pažeidžiamas
grupes. Socialinių mokslų daktarė Elizabeth Davis teigia, kad vizualiosios kultūros vaidmuo yra
sudėtingas ir neišnagrinėtas, ypač kai kalbama apie tai, kaip aklumas formuoja vaizduotę (Davis,
2019). Odos gebėjimas jausti išorinius dirgiklius, juos stiprinti ar slopinti, o taip pat susieti šiuos
dirgiklius su psichologine būsena yra esminis aspektas, norint suprasti lytėjimo svarbą kūryboje.
Tyrimo Problema. Kaip lytėjimas gali paveikti kūrybos vystymąsi, ypač, kai jutėjimas ir
žmogaus pojūčiai turi labai daug panašumų.
Tyrimo objektas. Lytėjimo svarba kūryboje.
Tyrimo tikslas. Atskleisti lytėjimo reikšmę kūrybai naudojant taktilinio meno pavyzdžius,
įtraukiant akluosius, muziejus ir pačius meninkus.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti kaip neregių jutimai gali būti pritaikomi regiantiems.
2. Išnagrinėti, kokį poveikį lytėjimas turi lankytojams muziejuose, meno galerijose.
3. Apžvelgti kūrėjų taktilinius elementus, kuriuos naudoja savo kūryboje.
Tyrimo metodai. Naudojama meninė ir mokslinė literatūra, analizuojama meninkų kūryba.

1. LYTĖJIMAS KULTŪROE
Lytėjimas kultūroje yra labai svarbi ir aktuali tema visuomenei. Ji apima fizinius ir
emocinius ryšius. Tai vienas iš pagrindinių žmogaus pojūčių, lytėjimo reikšmė kultūroje gali būti
labai įvairi, priklausomai nuo tradicijų, socialinių normų, religijos, psichologinių veiksnių ir kitų
aplinkybių.