LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA

Ištrauka

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIAUS TARNYBA

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – savarankiška, Seimui atskaitinga kontrolės
(priežiūros) institucija, kurios veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Šią instituciją įsteigti
Seimą įgalina LR Konstitucijos 73 straipsnis, kuris nurodo, kad „prireikus Seimas steigia <...>
kontrolės institucijas. Jų sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas.“ Lygių galimybių kontrolieriaus
tarnybai yra suteikti įgaliojimai tirti diskriminacijos atvejus ir teikti siūlymus dėl lygių galimybių
įgyvendinimo prioritetų, dėl diskriminacinio teisės aktų panaikinimo ir panašiais klausimais.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą reglamentuoja LR Konstitucija, LR lygių galimybių
įstatymas, LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, kiti teisės aktai ir tarptautinės sutartys.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo
principais. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai vadovauja lygių galimybių kontrolierius. Lygių
galimybių kontrolieriaus darbui užtikrinti steigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pavesta vykdyti dviejų įstatymų, t.y. Moterų ir vyrų
lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymų priežiūrą. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo
paskirtis – uždrausti bet kokią diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar
santuokine padėtimi. Lygių galimybių įstatymo paskirtis - užtikrinti asmenų lygybę ir draudimą
varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir Europos
Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, kitų tarptautinių teisės aktų nuostatos. Taigi
draudimas diskriminuoti lyties pagrindu yra įtvirtintas abiejuose antidiskriminaciniuose
įstatymuose. Abu antidiskriminaciniai įstatymai draudžia diskriminaciją dėl lyties narystės ir
dalyvavimo darbuotojų ir darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose (asociacijose), kurių
nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą, pagrindu.
Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taip pat draudžia diskriminavimą socialinės apsaugos
sistemose. Moterų ir vyrų lygių galimybių bei Lygių galimybių įstatymų nuostatos yra nuolatos
keičiamos, išplečiant šių įstatymų taikymo sritį. Visi šie pakeitimai ir papildymai daromi
atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus bei siekiamybę kuo efektyviau užtikrinti
žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje.
Lygių galimybių įstatymas, kaip ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas, nustato pareigą
įgyvendinti lygias galimybes šiems subjektams:
-valstybės ir savivaldybių institucijoms,
-švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms (priimant mokytis, studijuoti, vertinant
žinias, parenkant mokymo programas ir kt.)
-visų nuosavybės formų darbdaviams (priimant į darbą, nustatant darbo sąlygas, nustatant
kvalifikacijos kėlimo sąlygas, darbo užmokestį ir kt.).
- prekių bei paslaugų teikėjams, reklamos gamintojams bei platintojams (įstatyme nustatyta
pareiga prekių pardavėjui, gamintojui ar paslaugų teikėjui įgyvendinti lygias galimybes
nepriklausomai nuo asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės,
religijos ar įsitikinimų).
Į lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą gali kreiptis vyrai ir moterys, patyrę diskriminaciją dėl
savo lyties darbo, švietimo, prekių ir paslaugų teikimo sferose ar patyrę seksualinį priekabiavimą.
Nuo 2005 m. sausio 1 d. tarnyba taip pat tiria skundus asmenų patyrusių diskriminaciją ar
priekabiavimą dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ir etninės priklausomybės, religijos
ar įsitikinimų darbe, švietimo įstaigoje ar teikiant paslaugas. Svarbu tai, kad šis savo teisės ginimo
būdas yra greitas ir nieko nekainuojantis.